Asmeninis archyvasPanašumų Latvijos ir Lietuvos advokatų kasdienybėje yra daugiau nei skirtumų. O žmonės, kaip ir Lietuvoje, į advokatus kreipiasi vis dažniau, nors tikrai rečiau negu Vakarų Europoje. Kas nulemia tokias tendencijas, kokiomis spalvomis piešiama advokatų ateitis? Kaimynėje Latvijoje advokatūrai vadovaujantis Jānis Rozenbergas dalijosi asmenine patirtimi ir įžvalgomis su Evelina Butkute-Lazdauskiene.
– Gerbiamas Pirmininke, papasakokite apie Latvijos advokatūros ištakas ir jos struktūrą. Kiek Latvijos advokatūra šiuo metu vienija prisiekusiųjų advokatų ir advokatų padėjėjų?
– Latvijos advokatūros įkūrimo data laikoma 1921 m. kovo 19 d., tą dieną įvyko visuotinis Advokatų tarybos susirinkimas, kuriame dalyvavo 63 tuomečiai advokatai.
Tačiau Latvijos advokatūros ištakas galima atsekti dar iki Latvijos Respublikos paskelbimo, nes kelis dešimtmečius Latvijos teritorijoje veikė advokatūra, organizuota 1864 m. lapkričio 20 d. įstatymo dėl Rusijos imperijos teismų sistemos pagrindu. Advokatai taip pat atliko svarbų vaidmenį kurdami Latvijos valstybę ir rengdami Latvijos Konstituciją. Pirmieji trys Latvijos prezidentai prieš Antrąjį pasaulinį karą taip pat buvo kilę iš advokatų gretų.
Šiuo metu Latvijos advokatūroje praktikuoja per 1200 prisiekusiųjų advokatų ir apie 110 advokatų padėjėjų.
Aukščiausias sprendimus priimantis organas yra visuotinis advokatų susirinkimas, kuris renkasi kartą per metus, jame visi advokatai turi vienodą balsavimo teisę. Visuotinis susirinkimas taip pat renka advokatūros valdymo organus: Advokatų tarybą, Garbės teismą ir Audito komitetą. Laikui bėgant Advokatų taryba įsteigė įvairių komitetų tam tikroms funkcijoms atlikti, pavyzdžiui, Etikos komitetą, Pinigų plovimo prevencijos komitetą, Mokesčių komitetą, Advokatų padėjėjų priežiūros ir Mokymų komitetą ir kitus. Vienintelė komisija, kurios sudėties tiesiogiai nenustato pati advokatūra, yra Priėmimo egzaminų komisija, kurios sudėtį tvirtina teisingumo ministras ir į kurią įeina advokatūros, teismo, Latvijos universiteto Teisės fakulteto ir Teisingumo ministerijos atstovai.
– Koks advokatūros vaidmuo Latvijos Respublikos teisės sistemoje? Ar dažnai viešai pasisakote aktualiomis temomis ir ar politikai į nuomonę atsižvelgia? Apskritai koks santykis su Latvijos teisingumo ministerija, ar jaučiatės laisvi?
– Advokato profesija Latvijoje yra neatsiejama teisingumo sistemos dalis, o advokatai yra asmenys, priklausantys teisingumo sistemai. Advokato profesija Latvijoje laikoma reglamentuojama, o tai reiškia, kad įstatymais teisininkams keliami konkretūs reikalavimai, susiję su išsilavinimu, reputacija ir teisinio darbo patirtimi. Kartu advokatai savo veikloje yra nepriklausomi ir paklūsta tik įstatymams; valstybės institucijos nesikiša į advokatūros veiklą. Žinoma, vykdydama savo funkcijas advokatūra turi sąlyčio taškų ir su viešojo administravimo institucijomis, pavyzdžiui, sprendžiant valstybės teikiamos teisinės pagalbos organizavimo klausimus, tačiau tai jokiu būdu nesumažina advokatūros nepriklausomumo.
Asmeninis archyvasLatvijos advokatūros įstatyme nustatyta, kad valstybės institucijos privalo išklausyti advokatūrą su įstatymų ir kitų teisės aktų bei jų projektų rengimu susijusiais klausimais. Reikia pripažinti, kad įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios laikosi šios pareigos. Advokatūra kviečiama ir jai atstovaujama beveik visose įstatymų projektų rengimo darbo grupėse, kuriose ji pageidauja dalyvauti. Advokatūros atstovai taip pat nuolat dalyvauja ir yra išklausomi parlamento komitetų posėdžiuose, kuriuose svarstomi įstatymų projektai prieš balsuojant dėl jų parlamente. Kitas klausimas, ar visada atsižvelgiama į advokatų nuomonę. Nėra pagrindo manyti, kad mes ten esame tik tam, jog sukurtume tam tikrą demokratijos iliuziją. Jei turime rimtų ir svarių argumentų kokiu nors klausimu, jie yra išklausomi. Tačiau, žinoma, demokratinis teisėkūros procesas susijęs su skirtingų interesų derinimu, ir tai yra įstatymų leidėjo reikalas. Tai, kad įstatyme įrašyta kas nors, kas prieštarauja advokatūros nuomonei, iš karto nereiškia, kad įstatymas yra blogas ar neteisingas.
Darbo rinkoje dėl teisininkų vyksta gana didelė konkurencija.
– Kas jus asmeniškai patraukė rinktis advokato profesiją? Ar tai buvo vienintelis pasirinkimas, ar apie tai svajojote?
– Apskritai jau mokykloje svarsčiau apie žurnalisto karjerą. Tačiau kažkodėl paskutinę minutę pagalvojau, kad galėčiau studijuoti ir teisę. Taigi 1996 m. įstojau į abu – ir į Teisės, ir į Filologijos – fakultetus. Tačiau po metų filologijos studijas nutraukiau – visgi studijuoti dviejuose fakultetuose vienu metu buvo per daug. Tikriausiai kažkoks jaunatviškas idealizmas tuo metu mane privertė manyti, kad būtent šios dvi profesijos yra tos, kuriose galima dirbti, kad pasaulis taptų geresnis.
Netrukus „atsitiko gyvenimas“, tapo svarbu ir uždirbti pinigų, ir siekti karjeros, kad galėčiau kažką įrodyti sau ir kitiems. Tai nereiškia, kad idealai, su kuriais kadaise žiūrėjau į teisininko profesiją, išnyko. Tiesiog laikui bėgant prie tų idealų prisijungė įvairūs kiti, lengvai nuleidžiantys ant žemės.
Laikui bėgant susikaupė ir įvairių veiklų, su kuriomis visomis turiu tvarkytis kaip įmanydamas. Esu aktyvus baudžiamosios teisės advokatas, aštuonerius metus vadovavau Latvijos advokatūrai, taip pat kelerius metus buvau likviduojamo banko likvidatorius, be viso to, dar dėstau įvairius su baudžiamąja teise susijusius kursus Latvijos universiteto Teisės fakultete. Šiuo metu taip jau yra, kad darbas atima visą laiką. Taigi neturiu jokių pomėgių ir net su tam tikru pavydu žiūriu į žmones, kurie tikrai aistringai užsiima kažkuo, nesusijusiu su jų profesija. Deja, to daryti negaliu. Jei turiu laisvo laiko, stengiuosi visais įmanomais būdais jį praleisti su šeima.
– Taigi jums advokato profesija buvo patraukli. O kaip mano kiti, ar ją laiko prestižine? Ar Latvijos advokatai jaučiasi uždirbantys pakankamai, o gal jiems tenka dirbti papildomai, kad išlaikytų save ir savo šeimas?
– Manau, kad teisininko profesija Latvijoje laikoma gana prestižine. Tarp kitų teisinių profesijų advokato profesija taip pat atrodo gana patrauklus pasirinkimas jauniems teisininkams. Pirmiausia svarbi yra laisvė ir nepriklausomybė, kurią suteikia buvimas advokatu. Advokatai nėra varžomi valstybės pareigūnų, kurie būdingi kitoms teisinėms profesijoms. Galimybės užsidirbti nėra ribotos ir priklauso nuo žmogaus žinių ir gebėjimų. Manau, kad tai nėra blogas veiksnių rinkinys vertinant advokato profesiją.
Latvijoje nėra būdinga, kad advokatai greta tiesioginio darbo ieškotų kitų profesijų ir kitų pajamų šaltinių, nors pasitaiko išimčių.
Laikui bėgant didėja supratimas, kad teisines problemas reikia spręsti su teisininko pagalba.
– Kokias tendencijas pastebite, ar daug yra norinčiųjų tapti advokatais?
– Kalbant apie advokatų skaičių Latvijoje, per pastarąjį dešimtmetį jis beveik nekito, netgi buvo pastebimas nedidelis teisininkų skaičiaus mažėjimas. Tai gali lemti kelios priežastys. Pirma, per šį laikotarpį buvo šiek tiek pakeisti priėmimo į advokatūrą kriterijai, be to, advokatų egzaminų tvarka tapo sudėtingesnė. Antra, prieš kelerius metus Latvijoje buvo įvestas bendras nacionalinis egzaminas aukštajam teisiniam išsilavinimui įgyti ir advokatų kvalifikacijai kelti, o tai reiškia, kad visų teisinį išsilavinimą teikiančių aukštųjų mokyklų studentai, norėdami gauti advokato diplomą, turi išlaikyti vieną egzaminą, kuris anaiptol nėra lengvas. Todėl šiuo metu iš visų Latvijos universitetų kartu sudėjus išleidžiama apie 50–100 naujų teisininkų per metus. Ir tai nėra daug, turint omenyje, kad šių jaunų teisininkų ieško teismai, prokuratūra, viešojo administravimo institucijos ir, žinoma, privatus verslas. Net galima sakyti, kad darbo rinkoje dėl teisininkų vyksta gana didelė konkurencija. Reaguodama į šią konkurenciją ir duomenis apie advokatų skaičių, Latvijos advokatūra paragino Teisingumo ministeriją pakeisti Advokatūros įstatymą, kuris potencialiems naujiems kolegoms galėtų šiek tiek palengvinti stojimą į advokatūrą ir padarytų profesiją patrauklesnę.
– Ar konkuruoja patys advokatai tarpusavy, kurioje iš Europos Sąjungos (ES) šalių narių ši konkurencija, jūsų akimis, yra stipriausia?
– Neturiu pakankamai duomenų, kad galėčiau tiksliai ir patikimai atsakyti į šį klausimą, tačiau žvelgdamas į Europos Komisijos (EK) kasmet rengiamą statistinių duomenų suvestinę apie ES šalių teisines sistemas darau išvadą, kad Baltijos ir Šiaurės šalių regione vienam gyventojui tenka mažiausiai advokatų visoje ES. Iš dalies tai lemia šios paslaugos paklausos ir pasiūlos santykis. Galbūt šio regiono gyventojai taip pat yra ne tokie irzlūs, mažiau ginčijasi ir bylinėjasi.
Asmeninis archyvas– Jei advokatų konkurencija nedidelė, gal advokatai jaučia konkurenciją iš kitur? Ar nemanote, kad dirbtinis intelektas taps grėsme advokato profesijai?
– Šiuo metu dirbtinis intelektas tikrai nėra grėsmė advokato profesijai. Tikėtina, kad jis gali būti naudojamas atrenkant ir analizuojant informaciją, tačiau jis negali panaikinti teisininko žinių ir patirties poreikio. Advokatai tikrai negali pasikliauti jokiais dirbtinio intelekto sukurtais sprendimais, nebūdami kritiški. Šių priemonių naudojimas gali palengvinti kasdienį advokatų darbą ir sutrumpinti laiką, reikalingą kai kurioms daugiau ar mažiau techninėms užduotims atlikti, tačiau jos negali už teisininką išspręsti kliento problemos. Dirbtinis intelektas gali tik padėti tiems, kurių natūralus intelektas pakankamai geras.
– Sakoma, neturi pinigų – kreipkis į banką, o kai sergi – kreipkis į gydytoją. O kaip yra su advokatais? Ar dažnai teisiniais klausimais gyventojai Latvijoje kreipiasi į advokatus?
– Laikui bėgant didėja supratimas, kad teisines problemas reikia spręsti su teisininko pagalba. Darau prielaidą, kad neigiama visuomenės narių patirtis sprendžiant teisinius klausimus savarankiškai arba padedant kokiems nors nekvalifikuotiems patarėjams daro įtaką šiam suvokimui, tad einama teigiama linkme.
Nuo 2010 m. organizuojame advokatų dienas. Kasmet vieną kovo mėnesio savaitę advokatai kviečiami teikti nemokamas teisines konsultacijas visiems norintiems. Advokatai į tai puikiai reaguoja. Kiekvienais metais apie šias advokatūros dienas ir galimybę gauti nemokamą kvalifikuotą teisinę konsultaciją rašome įvairiose žiniasklaidos priemonėse, skatindami žmones žengti pirmąjį žingsnį sprendžiant savo teisines problemas su kokybiškai paslaugas teikiančiu teisininku.
Nesu matęs nė vienos Europos šalies advokatūros atstovo, kuris būtų patenkintas atlyginimo dydžiu valstybės teikiamos teisinės pagalbos bylose.
– Pakalbėkime ne apie advokatų dienomis teikiamą pagalbą, bet valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Kokiais principais ji Latvijoje įgyvendinama? Ar randate bendrą kalbą su Teisingumo ministerija šiuo klausimu? Koks yra advokato garantuojamos teisinės pagalbos užmokesčio dydis, ar už jį įmanoma realiai tokią pagalbą suteikti klientui?
– Valstybės teikiamos teisinės pagalbos klausimą galima dalyti į du segmentus: baudžiamąsias bylas ir kitų kategorijų bylas (civilines bylas, administracines bylas, Konstitucinio Teismo bylas).
Baudžiamosiose bylose kiekvienas asmuo, kuriam iškelta baudžiamoji byla, turi teisę gauti valstybės gynėjo pagalbą, neatsižvelgiant į jo turtinę padėtį. Taigi asmeniui tereikia tyrėjui, prokurorui ar teismui pasakyti, kad jis nori turėti valstybės apmokamą gynėją, ir jis bus suteiktas. Baudžiamosiose bylose advokatus skirti konkrečioms byloms patikėta pačiai advokatūrai; atitinkamai kiekvienoje jurisdikcijoje už valstybės teikiamą teisinę pagalbą atsakingas vienas advokatas, kurį skiria Advokatų taryba. Šis advokatas toliau organizuoja nemokamą teisinę pagalbą toje jurisdikcijoje ir paskiria konkrečius advokatus konkrečioms byloms tyrimo institucijų, prokuroro ar teismo prašymu.
Kitų sričių bylose valstybės teikiamą teisinę pagalbą organizuoja Teismų administracija. Kiekvienas advokatas gali sudaryti sutartį su Teismų administracija, kad yra pasirengęs teikti teisinę pagalbą tam tikrų kategorijų bylose. Tačiau šių kategorijų bylose valstybės teikiama teisinė pagalba teikiama tik mažas pajamas turintiems asmenims.
*****susije*****
Latvijoje advokatams už valstybės finansuojamos teisinės pagalbos teikimą mokama 30–40 eurų už valandą ir fiksuota suma už įvairių procesinių dokumentų parengimą. Taisyklės dėl advokatų užmokesčio dydžio keičiamos ir papildomos beveik kasmet. Latvijos advokatūra šiuo klausimu nuolat bendrauja su Teisingumo ministerija ir Teismų administracija. Žinoma, visi su valstybės biudžetu susiję klausimai nėra paprasti, nes tradiciškai biudžete niekada neužtenka pinigų visoms reikmėms ir, žinoma, advokatai paprastai nelaikomi finansiškai sunkiausiai besiverčiančios profesijos atstovais, todėl politikai nelabai entuziastingai skiria lėšų šiai reikmei. Tačiau čia turėčiau pridurti, kad nesu matęs nė vienos Europos šalies advokatūros atstovo, kuris būtų patenkintas atlyginimo dydžiu valstybės teikiamos teisinės pagalbos bylose. Įprasta nuomonė šiuo klausimu, kad valstybės advokatams mokama 2–3 kartus mažiau nei vidutinis rinkos įkainis. Galbūt taip ir yra, tačiau Latvijoje daugelis advokatų neatsisako šių bylų ir mielai atlieka savo profesines pareigas už tokius įkainius. O Advokatų taryba visada griežtai laikėsi nuostatos, kad teisinės pagalbos kokybė valstybės teikiamos teisinės pagalbos bylose neturi skirtis nuo bylų, kuriose advokatas dirba pagal susitarimą su klientu.
– Pakalbėkime apie nukentėjusiųjų teises Latvijos valstybėje, ši tema kaip tik akcentuojama šio žurnalo numeryje. Ar kyla iššūkių ginant nukentėjusiųjų teises?
– Nukentėjusiųjų teisės nėra pati aktualiausia tema Latvijos teisinėje aplinkoje, nes laikui bėgant nacionaliniai baudžiamojo proceso teisės aktai buvo nuolat tobulinami, be to, reguliavimas iš esmės atitinka ES nukentėjusiųjų direktyvą. Jei kai kuriais atvejais nepakankamai paisoma aukų teisių, tai yra teisėsaugos institucijų nesugebėjimas ar nesusipratimas, o ne teisinės sistemos trūkumas ar sisteminė problema. Ir tada, žinoma, atsiranda vietos kokybiškoms advokato paslaugoms, kad būtų užtikrinta tinkama pagarba nukentėjusiųjų teisėms.
Dirbtinis intelektas gali tik padėti tiems, kurių natūralus intelektas pakankamai geras.
– Su kokiomis problemomis dažniausiai susiduria Latvijos teisinė sistema?
– Nemanau, kad Latvijos teisinėje sistemoje yra kokių nors esminių ir sisteminių problemų. Nuo pat Nepriklausomybės atgavimo Latvijos teisė nuolat transformuojasi ir tobulėja, ir tai yra normalu. Tais atvejais, kai teisiniai sprendimai tam tikrose situacijose neatrodo teisingi ar sąžiningi, priežastis dažniausiai yra ne nekokybiškas teisinis reguliavimas, o teisės taikymo praktikos stoka ir žmogiškasis veiksnys. Tačiau tam ir yra teisininkai, kad profesionaliai ir sumaniai spręstų tokias situacijas įstatymų nustatyta tvarka. Jei teisės srityje viskas būtų tobula, teisininkai neturėtų darbo. O jei yra kokių nors trūkumų, dėl jų reikėtų ne apgailestauti, o konstruktyviai juos spręsti.
– Vis dar labai aktuali Rusijos agresijos prieš Ukrainą tema, negalime nepaliesti karo klausimo. Latvijoje didelė dalis populiacijos kalba rusų kalba. Ar pasitaiko neapykantos bylų? Ar kokių išskirtinių atvejų, susijusių su nukentėjusiais nuo agresijos Ukrainoje? Ir kaip Latvijos advokatūra prisideda prie pagalbos Ukrainai?
– Anksčiau nuoširdžiai tikėjau ir tikėjausi, kad tokie įvykiai šiandienėje Europoje neįmanomi, kad gyvenime neteks patirti nieko panašaus. Klydau.
Nuo pat pirmųjų karo dienų Latvijos advokatų taryba pasmerkė Rusijos karinį puolimą Ukrainoje. Pradėdama tokį agresyvų karą Rusija šiurkščiai pažeidė Jungtinių Tautų Chartijos 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą naudoti jėgą. Rusijos agresija prieš Ukrainą yra tarptautinis nusikaltimas. Tikime, kad aukšto rango Rusijos pareigūnai bus patraukti atsakomybėn tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu. Reiškiame tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui ir nuoširdžiai užjaučiame Ukrainos žmones šioje sudėtingoje situacijoje.
Jei teisės srityje viskas būtų tobula, teisininkai neturėtų darbo.
Nuo pat karo pradžios Latvijos advokatūra ne kartą aukojo Ukrainai iš advokatūros biudžeto, taip pat nuolat ragino Latvijos advokatus aukoti savarankiškai. Visuotinis advokatūros susirinkimas kiekvieną kartą vienbalsiai pritaria šiems siūlymams dėl finansinės paramos. Advokatai taip pat prisideda prie visureigių ir įvairios už aukas įsigytos įrangos gabenimo į Ukrainą, kad ji būtų tiesiogiai perduota padaliniams, kuriems jos reikia.
Na, o kalbant apie Latvijos visuomenės požiūrį į karą Ukrainoje, didžioji dauguma vienareikšmiškai ir griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją ir padarytus karo nusikaltimus. Žinoma, yra ir tokių atsilikusių marginalų, kurie simpatizuoja Rusijos karo nusikaltimams, taip pat pasitaiko neapykantos nusikaltimų prieš ukrainiečius ar Ukrainos rėmėjus, tačiau tikrai nėra pagrindo teigti, kad tai plati ir problemiška tendencija.
– Na, ir pabaigai ką norėtumėte palinkėti žurnalo skaitytojams ir Lietuvos advokatams?
– Apie darbą nekalbėsiu. Vargu ar kas nors paskutinėmis savo gyvenimo valandomis gailėtųsi, kad dirbo per mažai (šypsosi).
Palinkėsiu meilės. Duoti, gauti, jausti. Meilės pačia plačiausia prasme. Linkiu, kad rastumėte laiko prasmingai jį praleisti su savo artimaisiais: tėvais, sutuoktiniais, vaikais. Linkiu jausti meilę savo šaliai.
Lietuvos, kaip ir Latvijos, žmonės ne visada turėjo Nepriklausomybę ir savo valstybę. Tai trapus turtas, sudėtingų ir audringų istorinių įvykių rezultatas, kurį reikia vertinti ir gerbti. Palinkėsiu jums, kad nelaikytumėte savęs priešpriešoje su valstybe, bet su meile žiūrėtumėte į save kaip į savo valstybės dalį.
J. Rozenbergas
- 2000 m. Latvijos universitete gavo teisės mokslų bakalauro, 2002 m. – teisės mokslų magistro diplomą.
- 2013 m. Latvijos universitete gavo teisės mokslų daktaro laipsnį baudžiamosios teisės srityje.
- 1998–1999 m. pradėjo teisininko karjerą Latvijos pašte.
- 1999–2002 m. dirbo teisininku bendrovėje „Arco Real Estate“.
- Nuo 2003 m. yra Rygos arbitražo teismo teisėjas.
- 2011–2017 m. – Latvijos advokatų tarybos narys.
- Nuo 2015 m. – Latvijos advokatų egzaminavimo komisijos pirmininkas.
- Nuo 2017 m. – Latvijos advokatų tarybos pirmininkas.
