Asmeninis archyvasVaiko teisės – tai žmogaus teisės, išskiriamos kaip atskira šių teisių grupė dėl nepilnamečiams asmenims reikalingos ypatingos apsaugos, siekiant užtikrinti tinkamą jų augimo ir vystymosi poreikį. Dėl vaiko teisių užtikrinimo visų pirma atsakomybė tenka šeimai. Šeima – visuomenės ląstelė, atspindinti šalies kultūrą, tradicijas, mentalitetą. Tai asmenų, sukūrusių šeimą, sąjunga, glaudžiai susijusi socialiniais, teisiniais, ekonominiais ir emociniais ryšiais, perduodanti gerąsias savo patirtis vaikams arba negebanti to padaryti dėl skurdžių socialinių įgūdžių, išprusimo stokos, degeneracijos ar kitų tokį negebėjimą nulemiančių veiksnių.
Vaikai – atspindys tos šeiminės ląstelės, kurioje jie vystosi kaip asmenybės arba yra ribojamas jų visavertis vystymasis. Neretai atsakomybes už tinkamą vaikui aplinką (plačiąja to žodžio prasme) šeima (tėvai) permeta (tenka tai suprasti, atstovaujant klientams šeimos teisės bylose) valstybės ar savivaldybės institucijoms, tokioms kaip ikimokyklinio ar bendrojo lavinimo įstaigos, arba privačiam sektoriui (jeigu vaikai lanko privačias ugdymo įstaigas), tarsi išsilaisvindami nuo pareigos tinkamai pasirūpinti savo vaikais, ne tik sukuriant jiems finansinę gerovę, tačiau ir suteikiant galimybę į stabilią, „švarią“ emocinę aplinką kamerinėje (šeimos) erdvėje, kas, manytina, yra ne ką mažiau svarbu, siekiant užtikrinti brandžios, sąmoningos, pilietiškos asmenybės vystymąsi. Daugelis trūkumų ypač išryškėja šeimoms pradėjus skyrybų procesą ar sprendžiant atskirais ieškininiais reikalavimais (nebūtinai santuokos nutraukimo byloje) su vaikais susijusius ginčus. Teisminiai procesai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, neišvengiamai apnuodija, išsekina tą šeiminę ląstelę iš vidaus, kurios sudedamoji dalis yra ir vaikas, taip pažeidžiant vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę.
Vaikui advokatas nėra privalomas
Sprendžiant šeimos teisinius ginčus teisminio proceso metu, svarbu tinkamai užtikrinti vaiko teisių atstovavimą, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, tiksliau, į teisinio reguliavimo spragas, nepilnamečio asmens, priklausančio nuo jo tėvų (ar globėjų) valios, teisė į tinkamą atstovavimą šeimos teisės bylose nėra užtikrinta.
Teisminiai procesai neišvengiamai apnuodija, išsekina tą šeiminę ląstelę iš vidaus, kurios sudedamoji dalis yra ir vaikas, taip pažeidžiant vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę.
Pabrėžtina, kad teisė į teisingą teismą ir teisminę gynybą, kaip pamatinė žmogaus teisė, įtvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio nuostatas, reguliuojančias teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kiekvienas asmuo, kurio teisės ir laisvės, garantuojamos Europos Sąjungos teisės, yra pažeistos, turi teisę į veiksmingą jų gynybą teisme šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis, kaip ir turi turėti galimybę gauti teisinę pagalbą, būti ginamas ir atstovaujamas; asmenys, neturintys pakankamai lėšų, turi teisę gauti nemokamą teisinę pagalbą, jei tai reikalinga užtikrinti teisę į veiksmingą teisingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 6 dalyje taip pat skelbiama viena pagrindinių žmogaus teisių – asmens teisė į gynybą ir teisė turėti advokatą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 57 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus, išskyrus šio kodekso nustatytus atvejus, kai asmuo privalo turėti byloje advokatą. Socialiai pažeidžiamų (nepasiturinčių) asmenų grupei yra užtikrinama valstybės garantuojama nemokama teisinė pagalba arba teisinė pagalba apmokama iš dalies (priklausomai nuo asmens finansinės padėties) (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).
Besiskiriantys sutuoktiniai (vaiko tėvai), spręsdami iš šeimos teisinių santykių kilusius ginčus, gali realizuoti savo teisę į advokatą, kreipdamiesi į jį dėl teisinių paslaugų arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos (iš dalies apmokamos) teisinės pagalbos suteikimo ir taip užsitikrina galimybę gauti tinkamą teisių gynimą ir atstovavimą teisme. Tačiau šeimos teisės bylose teisinių santykių dalyviai, kaip minėta, dažnu atveju būna ir nepilnamečiai asmenys – vaikai, kurių teisės ir teisėti interesai tiesiogiai susiję su spręstinais teisminio proceso metu ginčais, kylančiais dėl jų tėvų tarpusavio nesutarimų ir interesų konflikto. Tad pagrįstai kyla klausimas, kas gi užtikrina vaiko, priklausančio nuo suaugusiųjų (tėvų, globėjų) valios, teisę į tinkamą atstovavimą jo interesams šeimos teisės byloje.
Teisminiai procesai neišvengiamai apnuodija, išsekina tą šeiminę ląstelę iš vidaus, kurios sudedamoji dalis yra ir vaikas, taip pažeidžiant vaiko teises į saugią aplinką ir laimingą vaikystę.
Pagal šiandien galiojantį teisinį reguliavimą tokio pobūdžio bylose nėra numatytas privalomas vaiko advokato dalyvavimas, tad, jeigu vaiko tėvai ar globėjai nemato būtinybės kreiptis vaiko interesais į advokatą (pareigos šeimos teisės bylose, nagrinėjamose dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan., skirti vaikui advokatą nekyla ir valstybei), tinkamas vaiko atstovavimas nėra užtikrinamas, tokiu būdu pažeidžiant žmogaus (vaiko) teisę į advokatą kaip garantą į teisingą teismą. Vaiko tėvai, šeimos teisės bylose būdami šalimis (ieškovais, atsakovais), veikdami per savo atstovus – advokatus – neva vaiko interesais ir deklaruodami jų teises kaip prioritetines, visų pirma yra suinteresuoti, kad būtų patenkinti jų teisėti lūkesčiai, tačiau nebūtinai sutampantys su realiais vaiko poreikiais ir tinkamu jų teisių realizavimu.
ShutterstockAtkreiptinas dėmesys ir į Lietuvos advokatų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) 10 straipsnio nuostatas, kurios numato vieną pagrindinių advokato profesinės veiklos lojalumo klientui principų, t. y. advokato pareigą teisines paslaugas klientui teikti taip, kad tai labiausiai atitiktų jo interesus. Advokato lojalumo klientui principas – tai vienas pamatinių advokato profesinės veiklos principų, kurio esmė – užtikrinti kliento pasitikėjimą advokatu. Advokatas, sudarydamas su klientu dėl atstovavimo teisme teisinių paslaugų sutartį, įsipareigoja veikti išskirtinai jo interesais. Taigi advokatui, priėmus pavedimą veikti vieno iš tėvų interesais, objektyvus, nešališkas vaiko teisių atstovavimas nėra įmanomas (net ir tuo atveju, kai klientas – vaiko tėvas ar motina – kreipiasi į teismą su ieškiniu kaip ieškovas vaiko interesais (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (pakeitimo), vaikui išlaikymo priteisimo (pakeitimo) ir pan.). Advokatas savo kliento pavedimą vykdo, derindamas su juo poziciją bei vertindamas bylos aplinkybes ir strategiją kliento teisėtų lūkesčių kontekste.
*****susije*****
Pabrėžtina, kad vaiko teisių apsaugai ir teisėms įgyvendinti skiriamas itin didelis dėmesys, tai, be abejonės, atsispindi ir nagrinėjant teismams šeimos teisės bylas, vaiko teises iškeliant kaip prioritetines. Vaiko teisės, siekiant užtikrinti pamatinę vertybę – vaiko teisę į laimingą vaikystę, fundamentaliai įtvirtintos tiek tarptautiniuose teisės aktuose, tiek nacionaliniu lygmeniu. Vykdant vaiko teisių įgyvendinimo politiką, 1975 m. buvo pasirašyta Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso () be diskriminacijos, apribojimų ar privilegijuoto statuso. Lietuva 1996 m. pasirašė ir ratifikavo 1975 m. Europos konvenciją dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (1996 m. rugsėjo 17 d. Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 1975 m. Europos Konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso ratifikavimo“ Nr. I-1519). Taip pat 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje priimtas pagrindinis tarptautinis tarpvalstybinis susitarimas – Vaiko teisių konvencija (Convention on the Rights of the Child), kuria remiantis užtikrinamos vaiko pilietinės, politinės, socialinės, ekonominės ir kultūrinės teisės. Pagrindiniu tarptautiniu dokumentu yra deklaruojamas vaikų, nepriklausomai, kurioje šalyje jie gyvena, kokios rasės ar tautybės yra, kokioje socialinėje aplinkoje auga ir bręsta, teisių lygybės principas.
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų.
Vaiko teisės – prioritetas?
Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikystę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 38 straipsnio 1, 2 dalyse yra įtvirtinti bendriausio pobūdžio konstituciniai principai; šiomis nuostatomis išreiškiamas valstybės įsipareigojimas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų užtikrinta, kad šeima, motinystė, tėvystė ir vaikystė, kaip konstitucinės vertybės, būtų visokeriopai puoselėjamos ir saugomos (Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas, 2012 m. vasario 27 d. nutarimas, 2015 m. rugsėjo 22 d. nutarimas). Konstitucijos 39 straipsnio 3 dalyje skelbiama, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas.
Vadovaujantis tarptautinius susitarimus įgalinančiais teisės aktais (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, jos fakultatyviais protokolais, Jungtinių Tautų vaiko teisių deklaracija), reguliuojančiais vaiko teisių apsaugą ir įgyvendinimą, ir pagrindinio šalies įstatymo – Konstitucijos – saugomomis (skelbiamomis) vertybėmis, 1996 m. kovo 14 d. priimtas (ne kartą tobulintas) pagrindinis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (toliau – Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas), kurio paskirtis yra užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą, stiprinti tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą atsakomybę ir galimybes rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko interesus, nustatyti pagalbos vaikui ir šeimai ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą organizavimo pagrindus, apibrėžti vaiko teisių užtikrinimo ir apsaugos mechanizmus, vaiko teisių apsaugos sistemos institucijas, jų veiklos teisinius pagrindus ir bendrąsias atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus nuostatas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 dalies 1 punktas).
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų.
Taigi, vadovaujantis nacionalinės ir tarptautiniais teisės aktais, vienas pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas, įtvirtinantis pareigą, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į tai, kas geriausia vaikui (Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Vykdant vaiko teisių įgyvendinimo kontrolę, be valstybės ir savivaldos institucijų, nevyriausybinių organizacijų, atliekančių pagal kompetencijas jiems pavestas funkcijas, svarbus vaidmuo priskirtinas teismams, nagrinėjantiems bylas, susijusias su vaiko teisėmis.
Demokratinėje teisinėje valstybėje teisminio proceso metu, kaip minėta, yra svarbus advokato, atliekančio profesines pareigas, vaidmuo, kaip valstybės teisingumo sistemos elementas ir teisės stabilumo garantas, tačiau vaiko advokato dalyvavimas bylose, spręstinose tarp vaiko tėvų kilus ginčui iš šeimos teisinių santykių, nėra, kaip minėta, užtikrintas, vaiko teisių atstovavimas iš esmės paliekamas jo įstatyminiams atstovams (tėvams) ir jų advokatams.
ShutterstockKai tikslas nubausti buvusį sutuoktinį
Dažnai (nors nereiškia, kad visais atvejais) kiekvienas iš tėvų su vaiku susijusius ginčo sprendimo būdus tempia į savo pusę. Pavyzdžiui, siūloma bendravimo tvarka, prisidengiant vaiko teisių užtikrinimu, siekiama apriboti, švelniai tariant, „netoleruotino“ buvusio gyvenimo partnerio (vaiko tėvo arba motinos) su vaiku bendravimą iki minimumo, nurodant, kad vaikui su skyrium gyvenančiu tėvu arba motina aplinka nėra saugi, nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.170 straipsnio 2 dalis numato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena.
Siekdami eliminuoti iš savo ir galiausiai vaiko gyvenimo buvusį nepageidaujamu tapusį gyvenimo partnerį (tėvą arba motiną), proceso dalyviai manipuliuoja (per vaiko gyvenamosios vietos nustatymo institutą ir skyrium gyvenančio tėvo arba motinos bendravimo su vaiku tvarkos institutą) vaiko teise į saugią aplinką, ko neva negali užtikrinti oponentas, nors tokia byloje formuojama pozicija nebūtinai sutampa su faktinėmis aplinkybėmis.
Taip pat tėvai per vaiko išlaikymo institutą, galimai siekdami sau finansinės naudos, teismo prašo priteisti nepagrįstai didelę vaikui išlaikyti sumą, dirbtinai sukonstruodami neva patiriamų išlaidų lentelę (tokiu atveju kaip ir nėra pagrindo teiginiui dėl galimai pažeistų vaiko teisių), arba, turėdami tikslą finansiškai nubausti buvusį gyvenimo partnerį, su kuriuo nustatytina vaiko gyvenamoji vieta ir į kuriuo sąskaitą uzufrukto teise pervestinos piniginės lėšos vaiko poreikiams užtikrinti, įrodinėja kuo mažesnės vaiko išlaikymo sumos pagrįstumą, kuri akivaizdžiai neatliepia net ir būtinųjų vaiko poreikių, ką ir kalbėti apie papildomas realizavimo galimybes. Vaiko tėvams (ginčo šalims), veikiantiems bylose tiesiogiai ar per atstovą (advokatą) ir deklaruojantiems vaiko teisių gynimą, tai dar nereiškia realaus veikimo vaiko teisių užtikrinimo aspektu.
Tėvai, naudodamiesi savo procesinėmis teisėmis, dažnu atveju manipuliuoja vaiko teisėmis savo asmeniniams tikslams pasiekti, net ir nepaisydami realių vaiko poreikių ir teisėtų jo interesų. Kuris iš bylos šalių – tėvų „nugalės“ teisminio proceso metu ir „apgins“ (kaip vaiko įstatyminis atstovas) vaiko teises, priklauso ir nuo paties tėvo ar motinos interesų atstovavimo bylos nagrinėjimo metu, įskaitant tinkamą šalių rungtyniškumo principo įgyvendinimą, pasitelkus advokatą, veikiantį išskirtinai savo kliento interesais. Paradoksalu, tačiau didelis dėmesys vaiko teisėms (tai, be jokios abejonės, yra ir turi būti prioritetinis klausimas) sukuria terpę pasireikšti šia jautria (įskaitant ir visuomenei) tema šeimos teisės bylų proceso dalyvių (vaiko tėvų, globėjų) spekuliacijoms ir manipuliacijoms, dažnu atveju, kaip minėta, turint tikslą patenkinti (realizuoti) būtent savo, o ne nepilnamečių vaikų poreikius.
Advokato dilema
Advokatas, atstovaudamas savo klientui šeimos teisės byloje, neretai susiduria su tam tikra dilema – iš vienos pusės, veikti išskirtinai savo kliento (vieno iš vaiko tėvų) interesais, iš kitos pusės, numanyti, kad vaiko interesai, patenkinus kliento ieškinius reikalavimus, galimai nebus tinkamai užtikrinami, nors ir nepažeis, formaliuoju požiūriu, imperatyvių teisės aktų reikalavimų.
Tam, kad vaikas netaptų tėvų ir jų teisminių konfliktų įkaitu bei spekuliacijos ir manipuliacijos objektu, kiekvienam iš tėvų siekiant užsitikrinti savo interesus, prisidengus vaiko teisių (įstatyminiu) atstovavimu, nedelsiant būtina spręsti klausimą dėl nepriklausomo, nešališko, nesusijusio jokiais teisiniais sutartiniais įsipareigojimais kitiems proceso dalyviams (vaiko tėvams) toje pačioje byloje tame pačiame teisiniame santykyje vaiko advokato.
Šiuo metu vyksta intensyvi diskusija teisininkų bendruomenėje, siekiant efektyviai įgyvendinti vaiko teises, tuo pagrindu numatant privalomą dalyvavimą šeimos teisės bylose vaiko advokato, beje, pasirinkto ne vieno iš vaiko tėvų (proceso dalyvių, turinčių asmeninį suinteresuotumą), o valstybės deleguotos institucijos, tokios kaip Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Lina SAKALAUSKIENĖ yra advokatė
