Asmeninis archyvas„Dėl karo baisumų šių dienų Ukrainos visuomenė tapo gana radikali. Piliečiai nori atkurti teisingumą ir bet kokia kaina nubausti karo nusikaltėlius bei jų bendrininkus. Todėl tokiose baudžiamosiose bylose klientus ginantys advokatai dažnai laikomi išdavikais“, – teigė Ukrainos nacionalinės advokatūros prezidentė Lidija Izovitova. Su ja kalbėjosi Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas.
Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos ir Ukrainos nacionalinės advokatūros (Ukrainos nacionalinės advokatų asociacijos) vadovų susitikime kalbėta apie tai, kad Ukrainos advokatai šiuo metu išgyvena bene sunkiausius laikus. Nuo 2022 m. žiemos pabaigos vykstantis karas su Rusija ne tik turėjo reikšmingos įtakos ukrainiečių veiklai, bet ir iškėlė naujų iššūkių advokatams, atstovaujantiems ginamiesiems baudžiamosiose bylose, teismuose ir teikiantiems piliečiams profesionalias teisines konsultacijas.
– Lidija, kaip karo padėties paskelbimas šalyje paveikė Ukrainos advokatūrą? Ar pasikeitė organizacijos tikslai?
– Kad atsakymas į klausimą būtų kuo tikslesnis, reikėtų atsižvelgti į du aspektus – teisinį ir praktinį. Dekretą dėl karo padėties įvedimo Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė 2022 m. vasario 24 d., prasidėjus plataus masto invazijai, ir parlamentas dekretą iš karto patvirtino. Jis taip pat numatė galimybę apriboti kai kurias Konstitucijos garantuojamas žmogaus teises ir laisves (būsto neliečiamybę, ryšių slaptumą, privatumą, judėjimą, žodžio ir įsitikinimų laisvę ir kt.). Tačiau teisės į Ukrainos Konstitucijoje numatytas ir advokatų pagal Konstituciją teikiamas profesionalias teisines konsultacijas garantija nebuvo apribota.
Dėl karo mūsų pagrindinis teisės aktas „Dėl advokatūros ir advokato praktikos“ iš esmės nepasikeitė. 2022–2023 m. įvesti pakeitimai susiję su reguliavimo pakeitimais kitose srityse.
Akivaizdu, kad sektorių teisės aktai ir proceso teisė yra pritaikoma prie naujos realybės. Tačiau advokato darbo esmė, profesinės pareigos, teisinės praktikos garantijos ir advokatų savivaldos organizavimas teisėkūros atžvilgiu iki šiol nepasikeitė.
– O kaip dėl praktinio aspekto?
– 2022 m. vasario 24 d. mums prieš akis atsivėrė nauja realybė. Pirmosiomis dienomis tik nedaugelis suprato, kas vyksta aplink. Kartais man atrodė, kad tai tik blogas sapnas, kuris baigsis, vos prabusiu. Manau, kad daug žmonių jautėsi panašiai.
2022 m. vasario 24 d. įvyko iš anksto suplanuotas aukščiausio Ukrainos advokatų savivaldos organo – Ukrainos advokatų tarybos – posėdis. Šio posėdžio darbotvarkė buvo pakeista iš esmės. Prioritetiniais Ukrainos advokatų tarybos sprendimais buvo siekiama užtikrinti profesinį statusą tiems advokatams, kurie dėl mobilizacijos turėjo nutraukti teisinę praktiką. Daugelis sureagavo į kvietimą tarnauti savo šaliai kaip savanoriai arba prisijungė prie teritorinių gynybos pajėgų. Tačiau dėl tokios skubios reakcijos jie neturėjo galimybės įvykdyti savo pareigą prašyti laikinai sustabdyti jų advokato praktiką.
Aiškiai suprasdama laukiantį iššūkį ir gerbdama advokatų įsipareigojimą ginti nacionalinius interesus, Ukrainos advokatų taryba pateikė rekomendaciją vengti skirti drausmines nuobaudas tokiems advokatams.
Valstybei ir teisėsaugos institucijoms advokatas yra procesinis oponentas, trukdantis tyrimui ir neleidžiantis paskelbti kaltinimų, o ne institucinė teisingo bylos nagrinėjimo principo išraiška.
Kilus kariniam konfliktui Ukrainoje advokatams teko priimti iššūkį ir užtikrinti savo veiklos tęstinumą. Prioritetinis uždavinys buvo atkurti advokatų savivaldos darbą aktyvių karo veiksmų apimtose teritorijose. Tai padaryta per gana trumpą laiką. Kai kurios regioninės Advokatų tarybos ir Advokatų kvalifikacinės bei drausmės komisijos buvo evakuotos į saugias vietas ir toliau dirbo naujomis sąlygomis. Konkretus pavyzdys – Donecko ir Luhansko sričių advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijos, kurios rado laikiną prieglobstį ir organizavo savo darbą Ukrainos nacionalinės advokatūros būstinėje Kyjive. Šis žingsnis simboliškai patvirtino advokatų lankstumą ir gebėjimą prisitaikyti per krizę.
Tačiau pagrindinė gebėjimo prisitaikyti prie situacijos išraiška buvo daugumos Advokatų tarybų ir Advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijų posėdžių perkėlimas į internetą. Kai tradicinius posėdžius rengti tapo pavojinga, o kartais – neįmanoma dėl judėjimo apribojimų, skaitmeninė transformacija pasirodė esanti ne tik optimalus, bet ir neišvengiamas sprendimas. Tai patvirtina Advokatūros pasirengimą efektyviai reaguoti į besikeičiančias aplinkybes, kartu išlaikant aukštus profesinius klientų aptarnavimo standartus ir vykdant teisės aktuose nustatytas pareigas.
– Su kokiais sunkumais susiduriama organizuojant renginius internetu?
– Prieš karą vyko bendri nuotoliniai Advokatų tarybų posėdžiai. Tai gerai pažįstamas renginio formatas, todėl jokių klausimų nekyla. Be nuolatinių elektros energijos ir ryšio sutrikimų dėl raketų ar dronų atakų, kartais gaudavome įspėjimus, kad reikia slėptis artimiausioje slėptuvėje, todėl tarybos posėdis nutrūkdavo.
Drausminius skundus prieš advokatus nagrinėjančioms Advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijoms, kurios administruoja kvalifikacinius egzaminus, dar niekada neteko rengti konferencijų nuotoliniu būdu. Be organizacinių, techninių ir saugumo klausimų, naujai pamatėme kai kuriuos teisinius aspektus.
Pirmas šių aspektų – visų drausminio proceso šalių procesinių teisių užtikrinimas; antras – advokato ir kliento paslapties išsaugojimas nagrinėjant skundus, trečias – pasitarimų kambario slaptumo užtikrinimas svarstant ir priimant atitinkamus sprendimus, nes Advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijos laikomos pusiau teisminėmis institucijomis ir jų sprendimai turi atitikti teisingo bylos nagrinėjimo kriterijus.
Tai buvo gana sudėtinga, nes standartiniai sprendimai (populiarios pasikalbėjimų programos) mums netiko – duomenų srautas galėjo judėti per kelias šalis, o informacija buvo saugoma neprieinamuose serveriuose. Aukščiausiosios advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijos sekretoriatas parengė sprendimą, leidžiantį rengti tiek uždaras konferencijas (svarstymams), tiek atviras konferencijas (diskusijoms). Lygiagrečiai buvo užtikrintas apsikeitimas informacija ir jos saugojimas mūsų būstinėje esančiame serveryje. Kliento programinė įranga buvo paprasta ir patogi, jos nereikėjo įdiegti į įrenginį, todėl per sąsają bet kas galėjo prisijungti prie posėdžio. Radusi techninį sprendimą, Ukrainos advokatų taryba įgyvendino būtinus procedūrinius vidaus taisyklių pakeitimus, surengė darbuotojų mokymo kursus, ir sistema vėl pradėjo veikti.
Kadangi šiandien situacija yra daugmaž aiški, Advokatų kvalifikacijos ir drausmės komisijos rengia egzaminus, stažuotes ir išduoda advokatams licencijas. Be to, drausminės atsakomybės klausimai sprendžiami laikantis visų be išimties teisės aktų reikalavimų.
Turime teisę reikalauti, kad visas Ukrainos advokatams karo padėties sąlygomis trukdančias veikti problemas išspręstume patys, be valstybės įsikišimo ir (arba) pagalbos. Tai tikros organizacijos institucinės nepriklausomybės išraiška.
– Kokias kitas problemas teko spręsti be to, kad atnaujinote veiklą?
– Visas, kurios yra susijusios su karu ir jo pasekmėmis. Nemažai Ukrainos advokatų žuvo kare arba buvo sužeisti. Daug advokatų šeimų po dronų ir raketų atakų neteko namų. Ukrainos nacionalinės advokatūros Patikėtinių taryba kas mėnesį renkasi į posėdžius, kuriuose skirsto tarptautinių partnerių skirtas lėšas ir teikia finansinę pagalbą nukentėjusioms šeimoms. Nuo praėjusių metų pavasario buvo išnagrinėti 600 prašymų, gautų iš visos šalies.
Advokato ir kliento slaptumo teisės ignoravimas tapo kasdieniu teisinės praktikos garantijų pažeidimu.
Dėl karinio konflikto visos advokatų savivaldos archyvai, įskaitant advokatų asmens bylas, atsidūrė ties sunaikinimo riba. Suprasdama, kaip svarbu išsaugoti šią gyvybiškai svarbią informaciją, Ukrainos nacionalinė advokatūra inicijavo savo archyvų skaitmeninimo projektą, kuris šiuo metu įgyvendinamas padedant IBA (Tarptautinei advokatų asociacijai). Kad projekto įgyvendinimas vyktų sklandžiai, buvo nupirkta reikalinga įranga, darbuotojams surengti mokymai, kurie padėjo greitai ir kokybiškai perkelti į skaitmeninį formatą ir išsaugoti vertingą archyvinę medžiagą.
Karui pasibaigus, kitas svarbus uždavinys visuomenei yra karo veteranų prisitaikymas prie gyvenimo taikoje. Šiam procesui reikalinga ne tik socialinė, bet ir teisinė parama. Ukrainos nacionalinė advokatūra aktyviai įsitraukė į šią veiklą, suprasdama advokatų pasirengimo spręsti šį iššūkį svarbą. Pradėdama šį svarbų darbą, Ukrainos nacionalinė advokatūra neseniai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su labdaros fondu „After Service“ („Baigus tarnybą“). Šiuo bendradarbiavimu siekiama nuodugniai išanalizuoti visus veteranų prisitaikymo aspektus ir sukurti veiksmingus teisinius mechanizmus šiam procesui paremti.
Kartais valstybė ir kai kurie jos pareigūnai patys sau kelia problemų.
– Ką turite omenyje?
– Dėl karo baisumų šių dienų Ukrainos visuomenė tapo gana radikali. Tai objektyvi realybė ir jos negalima ignoruoti. Piliečiai nori atkurti teisingumą ir bet kokia kaina nubausti karo nusikaltėlius bei jų bendrininkus. Todėl tokiose baudžiamosiose bylose klientus ginantys advokatai dažnai laikomi išdavikais ir (arba) kolaborantais. Jie patiria didžiulį spaudimą. Valstybė ir teisėsaugos institucijos nesuteikia mums jokios apsaugos, o kartais net palaiko tokį požiūrį. Jiems advokatas yra procesinis oponentas, trukdantis tyrimui ir neleidžiantis paskelbti kaltinimų, o ne institucinė teisingo bylos nagrinėjimo principo išraiška.
Asmeninis archyvasPavyzdžiui, 2023 m. pavasarį šeši Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojai per kratą net užpuolė du advokatus. Tokio agresyvaus elgesio priežastis – jų ginami asmenys, įtariami kolaboracine veikla, todėl teisėsaugos institucijos bandė įtikinti advokatus atsisakyti tokių klientų. Įsikišus Ukrainos advokatų tarybai, šis atvejis dabar nagrinėjamas baudžiamajame procese. Įvykio aplinkybes tiria ne kas kitas, o galbūt įvykusio užpuolimo kaltininkų bendradarbiai.
Be to, liūdina ir plačiai nuskambėjusi buvusio Aukščiausiojo Teismo pirmininko, kaltinamo stambaus kyšio priėmimu, byla. Siekdami dokumentais patvirtinti nusikaltimą, teisėsaugos pareigūnai įrengė technines slapto stebėjimo priemones advokatų kontoroje, kurios vadovas buvo vadovaujantysis partneris, kadaise teikęs teisines paslaugas teisingumo sistemos vadovui. Remiantis slapto sekimo rezultatais teisėjas ir advokatas buvo areštuoti ir sulaikyti. Šiuo atveju kalbame apie galimą beatodairišką kitų įmonės advokatų ir jų klientų pokalbių klausymą, kuris gali būti sistemingas.
Advokato ir kliento paslapties užtikrinimo teisės ignoravimas apskritai tapo kasdieniu teisinės praktikos garantijų pažeidimu, kurį Ukrainos nacionalinės advokatūros Advokatų teisių apsaugos komitetas nustato per kratas advokatų namuose. Nors įstatymai draudžia, teisėsaugos pareigūnai dažnai konfiskuoja advokatų konfidencialias bylas (ir pats teismas netgi gali tai leisti, iš esmės įteisindamas tokius neteisėtus veiksmus). Pareigūnai dažnai konfiskuoja telefonus ir kompiuterius, kuriuose yra užfiksuotas slaptas bendravimas su klientu, nesant pagrindo pažeisti juridinės informacijos konfidencialumą.
Teisinis darbas okupuotose teritorijose nebūtinai reiškia paramą agresoriui ar siekį pakenkti Ukrainai ir jos sąjungininkams. Advokatai dažnai gina dėl konflikto į nepalankią padėtį patekusių žmonių teises ir laisves.
Karinė administracija taip pat naudojasi naujomis galimybėmis. Šių metų vasarą mūsų kolega, atstovaudamas kliento interesams, atvyko į Teritorinį verbavimo ir socialinės paramos centrą (šie centrai turi teisę šaukti piliečius į karinę tarnybą – red. past.), kur kurį laiką buvo uždarytas vienoje iš patalpų ir laikomas prieš savo valią. Vėliau Teritorinio verbavimo ir socialinės paramos centro viršininkas įteikė advokatui šaukimą. Taigi, užuot padėjęs klientui, advokatas gavo šaukimą, į kurį negalėjo nereaguoti.
Bandymų daryti spaudimą advokatams pasitaiko net teisėkūros lygmeniu.
– Sakėte, kad su advokato statusu ir profesinės veiklos garantijomis susiję teisės aktai iš esmės liko tokie patys.
– Taip, jie dar nepasikeitė. Parlamente svarstomus įstatymų projektus laikome grėsme advokatams ir visai institucijai, todėl esame priversti reaguoti.
Kalbame apie advokatus okupuotose teritorijose. Teisinė praktika – profesinė misija ar bendradarbiavimas su priešu?
2022 m. kovo mėnesį buvo reikšmingų Ukrainos baudžiamojo kodekso pakeitimų – atsirado naujas straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją kolaboracinę veiklą. Vos po šešių mėnesių parlamentas turėjo imtis tam tikrų pakeitimų. Įstatymo Nr. 8077 projekte siūloma atsakomybę advokato praktika okupuotose Ukrainos teritorijose užsiimantiems advokatams numatyti pagal valstybės agresorės teisės aktus.
Tokia nuostata gali sukelti teisininkų bendruomenės narių susirūpinimą. Įvairiose šalyse dirbantiems advokatams tenka svarbi misija – ginti žmogaus teises prieš valstybę ir jos jėgos žinybas. Svarbu suprasti, kad teisinis darbas okupuotose teritorijose nebūtinai reiškia paramą agresoriui ar siekį pakenkti Ukrainai ir jos sąjungininkams. Priešingai, advokatai dažnai gina dėl konflikto į nepalankią padėtį patekusių žmonių teises ir laisves.
Kyla reali grėsmė, kad dėl tokio teisėkūros sprendimo gali būti apribotos okupuotų teritorijų gyventojų galimybės gauti kokybiškas teisines konsultacijas. Galiausiai advokatai turėtų būti laikomi žmogaus teisių gynėjais, o ne potencialiais kolaborantais. Jie siekia apsaugoti teises ir laisves, o jų veikla turėtų prisidėti prie teisėtvarkos atkūrimo, bet ne jos pažeidimo.
Kitas pavyzdys – siūlymas bausti advokatus už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (!) teisme. Šiais metais Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) iškėlė svarbų klausimą dėl teisių ir laisvių laikymosi teismo procesuose Ukrainoje.
Ukraina garsėja ilgai trunkančiomis teisminėmis bylomis. Vienas svarbiausių šios problemos padarinių yra teismų bandymas suversti advokatams kaltę dėl pernelyg ilgo bylų nagrinėjimo. Po aštuonerių metų teismo proceso laukimo vienas įtariamasis nusižudė susisprogdindamas. Šis įvykis sulaukė plataus atgarsio, politikai ir teisėjai prisiminė įstatymo projektą, kuriame siūloma skirti baudas šalims už bylų vilkinimą ir nustatyti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą. Tačiau kaip advokatai prisideda prie bylų vilkinimo? Kaltinti advokatus dėl ilgo baudžiamųjų bylų nagrinėjimo, nes advokatai savo prašymais ir pareiškimais trukdo (!) vykdyti teisingumą, yra gana apgaulinga. Prašymų ir pareiškimų teikimas yra teisinės priemonės, o teisėjas turi atitinkamus proceso teisėje numatytus reagavimo svertus!
Tam, kad būtų galima išspręsti šią problemą, reikia gerai suprasti advokatams tenkančias profesines pareigas. Visų pirma, jie stengiasi apginti klientų teises ir, žinoma, yra įgalinti naudotis visomis teisinėmis priemonėmis. Todėl, užuot kaltinusi advokatus trukdymu teisingumui, valstybė turėtų atkreipti dėmesį į struktūrines teismų sistemos problemas ir ieškoti būdų jas išspręsti. Be to, nagrinėdami, ar teismas gali nustatyti „advokato piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis faktą“, padarėme išvadą, kad tokia teisėkūros iniciatyva prilygtų tiesioginiam teismo kišimuisi į drausmines procedūras, kurias išskirtinai įgyvendina tik advokatai, o tai prieštarauja Konstitucijai.
– Atrodytų, Ukraina taip pat turi frontą ir savo vidaus teisėje?
– Šis apibūdinimas nėra visiškai tikslus. Ukraina turėjo prisitaikyti prie karo sąlygų ir užtikrinti tinkamą teisės įgyvendinimą. Taikos metu egzistavusios problemos dar labiau išryškėjo. Ukrainos nacionalinė advokatūra net ir karo metu neturi teisės atsisakyti teisinės valstybės principo. Net jei ši hipotezė atrodo nesuprantama ar nepopuliari dabartinėje visuomenėje vyraujančioje vertybių sistemoje.
BEREKLAMOS:
