Asmeninis archyvasTarptautinės advokatų kontoros „DLA Piper“ Danijos biuro vadovaujantysis partneris ir Danijos advokatūros pirmininkas Martinas Lavesenas tvirtino, kad pradėjęs vadovauti savo šalies Advokatūrai siekė suteikti advokatams aiškesnes gaires ir aiškiai apibrėžti advokato vaidmenį visuomenėje. Jis atsakė į Jokūbo Baltrukonio klausimus.
– Kokia buvo jūsų profesinė teisininko karjera?
– Teisininko karjerą pradėjau „Lind Cadovius“ – gerai žinomoje Danijos advokatų kontoroje. Tačiau, būdamas nekantrus ir ambicingas jaunas teisininkas, gana anksti nusprendžiau įkurti savo advokatų kontorą. Tuo pačiu metu pradėjau dirbti ir in-house teisininku sparčiai augančioje biotechnologijų įmonėje. Darbas savarankiškai ir darbas įmonėje man davė labai daug verslo patirties. Vėliau į „Lind Cadovius“ grįžau jau kaip partneris. Ši kontora po kurio laiko susijungė su „Lett Law Firm“ ir 2017 m. tapo pasaulinės teisinės grupės „DLA Piper“ dalimi.
– Nuo 2017 m. esate „DLA Piper“ Danijos biuro vadovaujantysis partneris. Gal galėtumėte paaiškinti, ką reiškia vadovauti teisinei įmonei, turinčiai biurus daugiau nei 40 šalių visame pasaulyje?
– Vadovaujantysis partneris tokioje didelėje advokatų kontoroje – tai privilegija. „DLA Piper“ Danijoje dirba 430 kolegų, o pagrindinė mano užduotis – prižiūrėti strateginę kontoros plėtrą ir užtikrinti, kad visada turėtume tinkamas sąlygas augti. Stengiuosi padėti kiekvienam kolegai tobulėti ir išnaudoti savo potencialą. „DLA Piper“ tinklas mums suteikia unikalų pranašumą – tarptautiškumo pojūtį ir prieigą prie teisininkų visame pasaulyje, kad klientams galėtume pasiūlyti visapusišką, vieno langelio paslaugą.
– Taip pat esate Danijos advokatūros pirmininkas. Kaip pavyksta suderinti abejas itin atsakingas pareigas ir rasti laiko asmeniniam gyvenimui?
– Jau keletą metų vienu metu einu ir „DLA Piper“ Danijos vadovaujančiojo partnerio, ir Advokatūros pirmininko pareigas. Su laiku ateina patirtis ir sprendimų priėmimo stabilumas. Man pasisekė dirbti su labai profesionaliais ir atsidavusiais žmonėmis, todėl visi rezultatai pasiekti komandiniu darbu. Turiu pripažinti, kad man visada patiko dirbti, o šeima mane stipriai palaiko. Kad išlaikyčiau aiškų protą, jau 20 metų priklausau tam pačiam bėgimo klubui.
Man pasisekė dirbti su labai profesionaliais ir atsidavusiais žmonėmis, todėl visi rezultatai pasiekti komandiniu darbu.
– Kokia kryptimi jūsų vadovavimas nukreipė Advokatūrą ir kokiems prioritetams skyrėte daugiausia dėmesio?
– Man buvo svarbu suteikti advokatams aiškesnes gaires (tarp jų – advokatų atliekamų tyrimų, pinigų plovimo prevencijos srityse) ir aiškiai apibrėžti advokato vaidmenį visuomenėje. Taip pat daug dėmesio skyrėme priežiūros sistemai pritaikyti prie šiuolaikinių pinigų plovimo rizikų – šiandien advokatų vaidmuo yra kiek kitoks nei anksčiau.
– Kokia yra svarbiausia savybė Danijos advokatūros pirmininkui?
– Svarbiausia – tvirtai ginti teisės viršenybės principą ir užtikrinti, kad teisinė valstybė išliktų stipri. Tai reikalauja atkaklumo ir gebėjimo dirbti politiniuose procesuose, kur priimami sprendimai, lemiantys teisinės bendruomenės ateitį.
– Kaip pavyksta derinti pirmininko pareigas su kontoros vadovaujančiojo partnerio atsakomybe? Ar tenka ko nors atsisakyti?
– Nematau konflikto tarp šių pareigų. Priešingai – buvimas didelės kontoros vadovu suteikia daugiau patikimumo ir stipresnį balsą atstovaujant visiems 7600 Danijos advokatų. Be to, ši patirtis praturtina ir mūsų kontorą – suteikia daugiau įžvalgų apie profesiją ir prisideda prie „DLA Piper“ žinomumo profesinėje bendruomenėje.
– Kokius matote pagrindinius iššūkius advokatų nepriklausomumui šiandien?
– Nepriklausomumas yra kertinis advokatų veiklos principas. Danijoje advokatų, kaip nepriklausomų patarėjų, vaidmuo paprastai gerbiamas. Vis dėlto iššūkių kyla, ypač pinigų plovimo prevencijos kontekste. Įstatymų leidėjai dažnai nori, kad advokatai teiktų informaciją institucijoms, bet tai kelia grėsmę konfidencialumui ir nepriklausomumui. Tokios tendencijos pastebimos tiek ES lygmeniu (AML reglamentai ir naujoji AMLA institucija), tiek Danijoje.
– Kokie etiniai klausimai pastaruoju metu išryškėjo Danijos teisinėje bendruomenėje?
– Deja, turėjome kelis atvejus, kai advokatai buvo įtraukti į pinigų plovimo schemas. Ypač daug dėmesio sulaukė dokumentinis filmas, kuriame keli advokatai buvo parodyti nepalankiai. Tai sukėlė politinę reakciją ir paskatino teisės aktų pokyčius. Mes taip pat atnaujinome etikos kodeksą – aiškiai apibrėžėme, kas yra priimtina ir kas – ne, taip pat ėmėmės aktyvios komunikacijos advokatams ir su visuomene apie profesines vertybes.
– Nors daug Danijos teisininkų yra moterys, vadovaujamose pareigose vis dar dominuoja vyrai. Kokius žingsnius žengia Advokatūra šiai problemai spręsti?
– Tai labai svarbi tema. Bendradarbiaujame su teisininkų profesinėmis organizacijomis ir profsąjunga, kurioje atstovaujama daugumai Danijos teisininkų. 2024 m. pakeitėme Advokatūros įstatus – įtraukėme įsipareigojimą skatinti įvairovę. Artimiausiu metu įkursime specialų Įvairovės komitetą.
Taip pat finansavome doktorantūros tyrimą, kurio tikslas – antropologiškai ištirti, kokios kliūtys trukdo moterims pasiekti vadovaujamas pozicijas teisinėse įmonėse. Laukiame šio tyrimo rezultatų ir rekomendacijų metų pabaigoje.
– Danija laikoma turinti stiprią teisinės valstybės sistemą. Tačiau ar yra kokių nors pažeidžiamų vietų ar trūkumų, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį?
– Tiesa, kad, žvelgiant paviršutiniškai ir remiantis daugybės tarptautinių tyrimų rezultatais, Danijai sekasi gerai. Tačiau vis dar yra keletas sričių, kuriose, kaip Advokatūra, matome iššūkių.
Laikinojo sulaikymo taikymas Danijoje yra labai paplitęs, o sulaikymo laikotarpiai – pernelyg ilgi. Šį klausimą būtina spręsti. Be to, bylos teismuose nagrinėjamos pernelyg ilgai – tai didelė problema žmonėms, siekiantiems teisingumo. Kaip sakoma, „uždelstas teisingumas yra paneigtas teisingumas“.
Galiausiai dabartinė saugumo situacija visoje Europoje lemia, kad priimami itin didelį poveikį galintys sukelti įstatymai, pavyzdžiui, suteikiantys ministrams didelius įgaliojimus veikti ir paneigiant kai kurias teises bei kitus teisės aktus. Tai sritys, kuriose mes, kaip Advokatūra, stengiamės daryti įtaką ir manome, kad čia yra erdvės didinti teisinį tikrumą.
– O kaip Advokatūra turėtų reaguoti į dirbtinio intelekto (DI) ir teisinių technologijų proveržį?
– Tai labai sudėtingas klausimas. Mes daug diskutuojame, organizuojame tikslinius vizitus ir ieškome geriausių sprendimų. Kol kas pasirinkome pragmatišką požiūrį – nesvarbu, ar advokatas naudojasi DI įrankiais, ar ne, atsakomybė už patarimą vis tiek tenka jam. Tačiau akivaizdu, kad technologijos kelia naujų klausimų, į kuriuos privalome nuolat reaguoti.
– Kiek svarbu advokatams pasiruošti kibernetinėms grėsmėms?
– Danijoje įvyko keli dideli kibernetiniai išpuoliai prieš įmones, įskaitant „Maersk“. Tai smarkiai padidino sąmoningumą ir atsakomybę. Advokatūra šioje srityje aktyviai nevadovauja, tačiau skatina bendradarbiauti su pramonės organizacijomis, kurios stiprina įmonių pasirengimą.
– Esate išreiškęs susirūpinimą dėl pastangų susilpninti Europos žmogaus teisių konvenciją. Kaip vertinate Danijos vaidmenį ginant tarptautinę žmogaus teisių sistemą?
– Turime naudotis savo balsu ir ginti taisyklėmis grįstą tarptautinę tvarką. Deja, šiandienos politiniame diskurse Danijoje dažnai dominuoja naratyvas, esą žmogaus teisės trukdo deportuoti nusikaltusius migrantus. Tokiose diskusijose pamirštama, kad žmogaus teisės saugo kiekvieną žmogų nuo valstybės savivalės. Mes stengiamės priminti šią teigiamą pusę ir ją aktyviai komunikuoti.
Šiandienos geopolitinėje situacijoje teisingumo prieinamumas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir draugystė yra gyvybiškai svarbūs dalykai.
– Danijos žvalgyba neseniai patvirtino, kad Rusija vykdo hibridinį karą prieš Daniją ir Vakarus. Kaip į tai reaguoja Danijos visuomenė ir institucijos?
– Visa Danijos visuomenė stiprina savo gynybinius pajėgumus. Nors oficialiai nepatvirtinta, kad hibridinės atakos susijusios su rusais, tai – rimtas signalas. Priimami nauji įstatymai ir stiprinama kariuomenė. Tačiau mes, kaip teisininkai, kol kas nesame tiesiogiai įsitraukę į šią sritį.
– Koks yra advokatūrų ir individualių advokatų vaidmuo ginkluotojo konflikto metu?
– Tokiais laikais turime ypatingą atsakomybę ginti tarptautinę humanitarinę teisę ir siekti atsakomybės už jos pažeidimus. Kaip teisininkui man itin svarbu ginti teisinės valstybės principus ir žmogaus teises ypač tokiuose konfliktuose kaip karas Ukrainoje. Mes glaudžiai bendradarbiaujame su tarptautinėmis organizacijomis – Europos Sąjungos advokatūrų ir teisinių bendrijų taryba (CCBE) ir Tarptautine advokatų asociacija (IBA) – ir remiame kolegas, pabėgusius į Daniją. Kartu su Šiaurės šalių advokatūromis paskelbėme bendrą deklaraciją, palaikančią Ukrainos kovą už laisvę.
– Kadangi sankcijos yra vienas pagrindinių įrankių reaguojant į ginkluotuosius konfliktus, kokių teisinių ir etinių iššūkių kyla advokatams, teikiantiems konsultacijas klientams, kuriuos sankcijos paveikė arba kurie yra su jomis susiję? Kaip Advokatūra gali padėti išlaikyti teisinį aiškumą ir užtikrinti etikos laikymąsi?
– Sankcijos – svarbus tarptautinis teisinis įrankis, bet jos kelia iššūkių teisininkams, patariantiems paveiktiems klientams. Mes, kaip Advokatūra, remiame sankcijas prieš Rusiją ir viešai pasisakome už karo nusikaltėlių Ukrainoje persekiojimą. Tačiau taip pat pabrėžiame, kad net sankcionuoti asmenys turi teisę į teisinę gynybą – ši pusiausvyra privalo būti išlaikyta.
Asmeninis archyvas– Ar Danijos advokatūra bendradarbiauja su Baltijos ir Šiaurės šalių kolegomis?
– Taip, glaudžiai bendradarbiaujame su Baltijos ir Šiaurės šalių advokatūromis bei kitomis Europos organizacijomis. Kasmet susitinkame aptarti bendrų prioritetų, naujausias susitikimas vyko Reikjavike. Šis regioninis dialogas labai sustiprina mūsų bendras pastangas ginant demokratines institucijas.
– Ko palinkėtumėte Lietuvos advokatūrai?
– Daniją ir Lietuvą sieja stipri draugystė. Viena mano dukters geriausių draugių – iš Lietuvos, todėl pažįstu jūsų kultūrą iš arti. Taip pat esu lankęsis Lietuvoje, pastarąjį kartą – per Šiaurės ir Baltijos šalių advokatūrų vadovų susitikimą prieš keletą metų. Šiandienos geopolitinėje situacijoje teisingumo prieinamumas, tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir draugystė yra gyvybiškai svarbūs dalykai. Šilčiausi sveikinimai visiems Lietuvos advokatams!
M. Lavesenas
- Gimė 1969 m.
- 1992 m. studijavo Kembridžo universitete (Jungtinė Karalystė).
- 1993 m. studijavo Britų Kolumbijos universitete (Kanada).
- 1994 m. Kopenhagos universitete įgijo teisės magistro laipsnį.
- 1997 m. suteikta teisė verstis advokato praktika.
- 2006 m. Kopenhagos verslo mokykloje įgijo verslo administravimo diplomą organizavimo ir vadybos srityje.
- 2006–2012 m. advokatų kontoros „Lind Cadovius“ partneris.
- 2007 m. suteikta teisė atstovauti bylose Danijos Aukščiausiajame Teisme.
- 2012–2017 m. advokatų kontoros „DLA Piper Denmark“ partneris.
- 2013 m. Harvardo universitete įgijo advokatų kontorų valdymo diplomą.
- 2015 m. tapo Danijos advokatų tarybos nariu.
- 2017 m. tapo „DLA Piper“ Danijos biuro vadovaujančiuoju partneriu.
- 2021 m. išrinktas Danijos advokatų tarybos pirmininku.
