FreepikApginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę – praktiškai neįmanoma, mano apklausos dalyviai
Gyventojų nuomone, Lietuvoje žmogaus teisės užtikrinamos, tačiau šiek tiek daugiau nei trečdalis apklaustųjų teigia, kad Lietuvoje labiausiai pažeidžiama jų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą, antroje vietoje – teisė į teisingą teismą, o trečdalis mano, kad labiausiai pažeidžiama Lietuvoje teisė į žodžio laisvę. Be to, galimybės apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę vertinamos kaip praktiškai neįgyvendinamos.
Tokie rezultatai gauti 2024 m. sausio mėnesį rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus visuomenės nuomonės apklausą dėl žmogaus teisių gynimo ir teisėsaugos institucijų vertinimo.
Tokią apklausą, siekdami išsiaiškinti gyventojų požiūrį į advokatus, Lietuvos teisinę sistemą, Lietuvos advokatūra kartu su „Spinter tyrimai“ atlieka nuo 2017-ųjų. 2024 m. gyventojų buvo teirautasi, ar jie mano, kad paprastas žmogus Lietuvoje turi galimybių apginti savo teises (arba gintis nuo baudžiamojo persekiojimo) prieš valstybę, taip pat ar turi persekiojimą patyrusiam asmeniui būti kompensuojamos išlaidos, jeigu tyrimas vėliau būna nutraukiamas.
Tyrimo rezultatai atskleidė, kad, akivaizdžios daugumos (87 proc.) gyventojų manymu, kai prieš asmenį buvo pradėtas baudžiamojoje ar administracinėje byloje ikiteisminis tyrimas ir vėliau toks tyrimas buvo nutrauktas, asmeniui valstybė privalėtų atlyginti (kompensuoti) to asmens patirtus nuostolius ir išlaidas, sumokėtas už advokato pagalbą.
Be to, gyventojai įvertino galimybes apginti savo, kaip paprasto žmogaus, teises prieš valstybę, kurios vertinamos palyginti žemai (vidutinis vertinimas 2,92 iš 5 balų). Neutralios nuomonės (3 balai) dėl galimybės apginti savo teises prieš valstybę labiau linkusios laikytis moterys, taip pat rajonų centrų ir kaimų gyventojai. O manantys, kad paprastas žmogus Lietuvoje greičiau neturi galimybių apginti savo teises (vertinantys 2 balais), dažniau teigia vyrai.
Klausiant gyventojų, ar jie pritaria teiginiui, kad Lietuvoje užtikrinamos žmogaus teisės, rezultatais galima džiaugtis – 74 proc. gyventojų minėtam teiginiui pritaria. Tik 6 proc. mano, jog Lietuvoje žmogaus teisės nėra užtikrinamos, o greičiau ne nurodo 20 proc. visų respondentų.
Teiraujantis, ar Lietuvoje užtikrinama asmens teisė į teisingą teismą, vertinimo vidurkis išaugo nežymiai, palyginti su praėjusiais metais. 2022 m. jis siekė 6,13 iš 10 balų, 2023 m. šis vertinimas nukrito net iki 6,09 balo, o šiemet pakilo vos iki 6,1 balo.
FreepikTeiraujantis respondentų nuomonės dėl dažniausiai pažeidžiamų žmogaus teisių, kiek daugiau nei trečdalis (39 proc.) apklaustųjų nurodė, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą yra pažeidžiamos, antroje vietoje kaip labiausiai pažeidžiamą teisę apklaustieji nurodė, kad nėra užtikrinama teisė į teisingą teismą (33 proc.), o trečioje – teisė į žodžio laisvę (30 proc.). Pastarųjų teisių pažeidimą bei neužtikrinimą dažniau nurodo vyrai nei moterys. Pavyzdžiui, teisę į teisingą teismą dažniau nurodo vyrai, vyresni nei 35 metų, aukščiausio išsimokslinimo atstovai, teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą dažniau paminėjo vyrai, aukščiausio išsimokslinimo respondentai, o teisę į žodžio laisvę – vyrai, aukštesniojo išsimokslinimo respondentai.
Palyginti su praėjusių metų rezultatais, 2024 m. sumažėjo manančių, kad nėra užtikrinama teisė į asmens saugumą (27 proc., sumažėjo nuo 31 proc.), tačiau padidėjo manančių, kad nėra užtikrinama jų teisė į nuosavybę (23 proc., padidėjo nuo 17 proc.).
Apklausa parodė, kad advokatai išlaiko aukštas pozicijas visuomenės nuomonės apklausoje, kaip pagrindiniai žmogaus teisių gynėjai. Palyginti su praėjusiais metais, 2024-aisiais didžiausią šuolį tarp profesijos atstovų padarė advokatai, nes taip manančių respondentų dalis paaugo nuo 40 iki 44 proc. Antroje vietoje, pasak respondentų, kaip žmogaus teisių gynėjai yra policininkai (15 proc. taip manančių, 2023 m. – 15 proc.), o trečioje vietoje rikiuojasi teisėjai (11 proc., 2023 m. – 10 proc.).
Tačiau visuomenės teiraujantis, kurios profesijos atstovais labiausiai pasitikima, savo pozicijų jau kelerius metus iš eilės neužleidžia policijos pareigūnai. Gyventojai labiausiai pasitiki policininkais (7,44 iš 10), po to notarais (7,31), o trečioje vietoje yra advokatai. Pasitikėjimas pastaraisiais, palyginti su praėjusiais metais, išaugo nuo 6,79 iki 6,84 iš 10 balų. Pasitikėjimas teisėjais išlieka itin žemas, o palyginti su praėjusiais metais, jis dar šiek tiek smuktelėjo – 2023 m. jis buvo 6,25, šiemet siekia 6,10 balo iš 10.
FreepikRespondentų taip pat buvo teirautasi, ar yra naudojęsi advokato paslaugomis. 2024 m. šis skaičius išaugo – 30 proc. Lietuvos gyventojų yra tekę naudotis advokato paslaugomis. Vos 2 proc. apklaustųjų reguliariai naudojosi advokatų paslaugomis, 28 proc. apklaustųjų nurodė, kad advokato paslaugomis naudojosi 1 ar 2 kartus. Įdomu tai, kad dažniausiai respondentai vyrai nurodė, jog nesinaudojo advokato paslaugomis, nors tokį poreikį turėjo. Apklausa parodė, kad tokių būta iš viso 10 proc. apklaustųjų, o nesinaudojusios advokato paslaugomis ir neturėjusios tokio poreikio dažniau teigia moterys, taip pat 18–25 metų apklaustieji. Iš viso tokių būta 60 proc.
Teiraujantis respondentų, kokiomis aplinkybėmis kreiptųsi į advokatą, palyginti su praėjusiais metais, duomenys nepakito. 49 proc. respondentų nurodė, kad į advokatą kreiptųsi prireikus patarimų teisės klausimais. 45 proc. teigė, kad kilus bet kokiam teisiniam ginčui kreiptųsi į advokatą, kai byla jau nukeliauja iki teismo, o 43 proc. tvirtino, kad kilus bet kokiam teisminiam ginčui dar ikiteisminėje tyrimo stadijoje ieškotų advokato, ir tik 3 proc. respondentų nurodė, kad iš viso nesikreiptų į advokatą.
Prireikus patarimų teisiniais klausimais į advokatus kreiptis labiau linkusios moterys. Kilus bet kokiam teisminiam ginčui dar ikiteisminėje stadijoje dažniau kreiptųsi į advokatus vyrai, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų respondentai. Kilus bet kokiam teisminiam ginčui (pavyzdžiui, civiliniam, administraciniam) – 18–35 metų, aukščiausio išsimokslinimo tyrimo dalyviai, o tik baudžiamojoje byloje į advokatą dažniau kreiptųsi žemesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų gyventojai.
Visuomenė vis dar labiau yra linkusi rinktis advokatus, remdamasi rekomendacijomis. Taip nurodė net 64 proc. visų apklaustųjų. Pagal rekomendacijas advokatą dažniau renkasi moterys, vyresni nei 35 metų, aukščiausio išsimokslinimo, didžiausių pajamų atstovai, rajonų centrų gyventojai. O advokatų kontorų interneto svetainėmis dažniau teigia besinaudojantys žemesnio išsimokslinimo tyrimo dalyviai – taip nurodė 15 proc. apklaustųjų.
Foto galerija.: new_000344808_0
