Asmeninis archyvasPasak Europos kosmoso agentūroje (ESA) ir kartu su lietuvių startuoliu „Delta Biosciences“ dirbančios mokslininkės Christiane Hahn, ESA tikslas – 2030-aisiais paruošti žmones nusileisti Mėnulyje, o 2040-aisiais – ir Marse. Tačiau iki tol reikia ištirti atvirame kosmose žmogui pavojingas sąlygas. Pasiruošimą mokslininkė aptarė su Liepa Žeromskaite.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
– Savo karjerą bei tyrimus pradėjote neuromokslų srityje, o dabar dirbate ESA. Ką jūsų darbas agentūroje apima ir kaip siejasi su anksčiau jūsų darytais tyrimais?
– Londono karališkajame koledže ruošiau savo disertaciją, ir, tiesą sakant, mano disertacinis tyrimas neturėjo nieko bendra su kosmosu – tyriau sinapsinį plastiškumą smegenyse, kaip sinapsės keičiasi priklausomai nuo aplinkos. Tuo metu net nežinojau, kad ESA atlieka tyrimus kosmose, tai sužinojau tik vienoje konferencijoje, kur vienoje reprezentacijoje tyrėjai pristatė savo tyrimus apie aštuonkojų nervinės sistemos veiklą mikrogavitacijos sąlygomis. Tai mane labai sudomino, ėmiau domėtis daugiau.
