Irmanto Gelūno nuotr.Dažnai kalbame apie demokratiją kaip apie erdvėje pakibusią idėją, tačiau viskas daug paprasčiau – mūsų politinę valią užtikrina popieriaus lapas. Balsalapių parodą surengęs Maxas Valentinas pakvietė IQ apžvalgininkę Agnę Piepaliūtę susipažinti su reta jo kolekcija.
Ar kada nors balsavote kitoje šalyje nei ta, kurios pilietis esate? Tokį klausimą dviem bičiuliams uždavė švedas M. Valentinas. Dauguma žmonių, žinoma, atsakė „ne“. „Esu iš Švedijos, dauguma žmonių mano, kad Europos Sąjungoje visi turi vienodus balsavimo biuletenius, bet kiekvienoje šalyje yra sava sistema, kuri turi stipriųjų ir silpnųjų pusių. Jei galėtume pamatyti kitų šalių balsalapių dizainą, galbūt būtume kūrybiškesni ir galėtume sukurti geresnius balsalapius“, – pasakojo pašnekovas. Tai viena priežasčių, kodėl švedas M. Valentinas kolekcionuoja biuletenius ir rengia jų parodas.
Vasario pradžioje Valstybės pažinimo centre atidaryta paroda „Balsalapis: paprastas popieriaus lapas ar galios įrankis“, joje pristatoma apie 50 balsavimo biuletenių iš Baltijos regiono šalių, taip pat yra eksponatų iš egzotiškų pasaulio valstybių. Ten galima išvysti tiek istoriškai, tiek techniškai įdomius eksponatus. Autorius savo kolekcija bando atskleisti, kaip popieriaus lapas gali formuoti demokratiją.
Parodoje galima pamatyti, kaip atrodė pirmoji balsavimo kortelė po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. ar toji, kurioje įrašytas Antanas Smetona, kandidatavęs 1926 m. rinkimuose su Lietuvos tautininkų sąjunga. Kaip aiškino M. Valentinas, Lietuvos rinkimų sistema per daug metų evoliucionavo, ir dabar yra labai aiški ir tvarkinga, mūsų balsalapius laiko sektinu pavyzdžiu.
