The EconomistJos išsprendžia kelias problemas, bet sukuria naujų
Naujos technologijos pinigų pobūdį anksčiau yra pakeitusios daugybę kartų. Lydiečiai VII a. prieš Kristų išrado monetas, o Kinijoje septintajame amžiuje atsirado popieriniai pinigai. Kredito ir debeto kortelės paskatino vartotojus nusigręžti nuo popierinių banknotų ir čekių. Praėjusiame dešimtmetyje pradėjo populiarėti išmaniaisiais telefonais paremti atsiskaitymai. Grynieji naudojami vis rečiau, kaip rodo konsultacijų įmonės „McKinsey“ duomenys. Jų naudojimas kaip visų atsiskaitymų dalis 10-yje didžiausių pasaulio rinkų nuo maždaug 75 proc. 2011-aisiais sumenko iki 50 proc. 2021 m.
Mūsų prenumeratos puslapyje prenumeratoriai.lt Jūs galite įsigyti spausdintą žurnalą „Pasaulis 2024“, kurį nedelsiant išsiųsime nurodytu adresu. Portale IQ.lt bus publikuojama didžioji dalis šio žurnalo tekstų ir jie bus prieinami įsigijus IQ.lt Premium turinio prenumeratą.
Pasauliui atsisakant grynųjų, centriniai bankai galvoja apie kitą pinigų evoliucijos etapą. Kai kurie dėmesį sutelkė į centrinių bankų skaitmenines valiutas (angl. central bank digital currency, CBDC). Kadangi daugelis pinigų ir taip yra skaitmeninio pavidalo, kuo nuo jų skiriasi CBDC? Tokiai valiutai garantijas suteikia centrinis, o ne komercinis bankas. Todėl CBDC nepasižymi rizika, kuri kiltų dėl galimo komercinio banko bankroto. Bet ne visos valiutos yra tapačios. Kinijos e-CNY turi programuojamas taisykles, o braziliškoji skirta tik kasdieniams atsiskaitymams. Vis dėlto daugelis pagrindinių CBDC yra paskirstomos per komercinius bankus, kurie taip nuima administravimo naštą nuo centrinių bankų.
