ShutterstockGriežta Europos centrinio banko (ECB) pinigų politika pirmiausia palies turinčius paskolų. Tai privers susiveržti diržus ekonomiškai aktyvią visuomenės dalį, kuri skolinosi ne tik būstui, bet ir vartojimui. Ir tai ne vienintelė bloga žinia verslui. Įmonės taip pat skolinosi ir investavo, kad galėtų patenkinti augantį apetitą vartotojų, kurie dabar priversti laikytis dietos.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docento Algirdo Bartkaus teigimu, ECB skatina įmones atsakingiau planuoti savo kredito įsipareigojimus: „Aukštesnės palūkanų normos padeda nuo ekonominės veiklos nuimti perteklinį aktyvumą, sumažinti perteklinę ekonominę paklausą.“
Ekonomikai augant pramonė atidaro naujas gamybos linijas, padidėja išlaidų darbuotojams kaštai, o vartotojas šią išaugusią savikainą mato kainų etiketėse. Perteklinei paklausai išnykus, naujos gamybos linijos stovės tuščios, užtat įmonėms teks grąžinti paskolas, nors pajamų srautas bus kritęs. „Aukštesnės palūkanos padeda įmonėms daug racionaliau priimti sprendimus, atsakingiau derėtis su medžiagų tiekėjais, nesutikti su bet kokiomis sąlygomis, – kalbėjo A. Bartkus. – Kai kreditas įmonėms kainuoja daugiau, jos kur kas agresyviau derasi su tiekėjais – dėl vartotojo meilės konkuruojame per kainą. Tai turi stabilizuojantį poveikį visiems.“
„Ekonomika vystosi ciklais. Po tikrai labai sėkmingo plėtros etapo Lietuvai, natūralu, teks susidurti su tam tikru stabtelėjimu, neženklia recesija, kai mūsų kertinės rinkos stoja, o eksportas mažėja“, – prognozavo „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. Jos teigimu, 2023-ieji bus tarsi atokvėpis po įspūdingos plėtros ir augimo, kurį pajus ir į išorę orientuotos, ir vidaus vartojimu mintančios ekonominės veiklos.
