UnsplashLietuvos bankų sektoriuje pernai įvyko svarbių struktūrinių pokyčių, bankai atlaikė su ekonomika susijusius iššūkius, skatino ją paskolomis gyventojams ir verslui, o vadinamųjų blogų paskolų dalis istoriškai buvo mažiausia, apibendrindamas 2022 metus šalies bankų sektoriuje praneša Lietuvos bankas (LB).
„Lietuvos bankų sektorius turi tvirtus šarvus, o tai labai svarbu įveikiant iššūkius, kurių šiais laikais apstu – nuo Rusijos karo Ukrainoje poveikio ekonomikai veiksnių iki aktyvių priemonių kovai su sukčiavimu. Be to, šalies bankai vis aktyviau veikia tarptautinėje erdvėje, ypač kalbant apie mokėjimo paslaugas, todėl vis didėja kokybės reikalavimai“, – pirmadienį surengtoje konferencijoje teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 19 bankų sektoriaus dalyvių: banko licencijas turi 6 bankai, specializuoto banko licencijas – 7 bankai, kaip užsienio bankų filialai veikia dar 6 bankai. Lietuvos finansų sektorius teikia mokėjimo paslaugas daugiau nei 25 mln. klientų 30-yje šalių. Vienas reikšmingiausių bankų sektoriaus įvykių buvo „Revolut“ grupės įmonių Lietuvoje reorganizavimas.
Bankai gerai kapitalizuoti ir turi perteklinį likvidumą
LB aiškina, kad šalies bankai yra tinkamai pasirengę įvairiems iššūkiams – jie yra gerai kapitalizuoti ir turi perteklinį likvidumą (beveik 4 kartus viršijo reikalavimus). Teigiamą poveikį rezultatui ir toliau turės palūkanų pajamų augimas. Vis dėlto LB įspėja, kad budrumo prarasti negalima. Iš pagrindinių rizikų – nors šiuo metu nėra jokių bankų turto kokybės prastėjimo ženklų – dėl ekonomikos lėtėjimo, išaugusių būtinųjų išlaidų ir palūkanų augimo gali augti nemokių klientų skaičius, kuris dabar yra žemas. Taip pat bankams tenka kovoti su žmones bandančiais apgauti sukčiais, neapibrėžtumą didina su geopolitine padėtimi susiję veiksniai, įskaitant kibernetines atakas.
„Rizikos išlieka, budrumas būtinas. Ekonomikos sulėtėjimas ir palūkanų už paskolas augimas gali didinti nemokių klientų ir blogų paskolų skaičių. Geopolitinė aplinka, galimi Rusijos karo prieš Ukrainą veiksniai, įskaitant kibernetines atakas. Taip pat svarbi kova su sukčiavimu prieš bankų klientus, praeitais metais mastas augo – sukčiai išviliojo 12 mln. eurų“, – sakė G. Šimkus.
2022 m. bankų paskolų gyventojams ir verslui portfelis sudarė beveik 26 mlrd. eurų. Per metus jis padidėjo 3,5 mlrd. eurų (15,5 proc.). Didžiausią jo dalį (52,8 proc.) sudarė paskolos gyventojams, per metus išaugusios 1,6 mlrd. eurų (13,6 proc.) – iki 13,7 mlrd. eurų. Būsto paskolų portfelis padidėjo 1,7 mlrd. eurų (12 proc.) – iki 11 mlrd. eurų. Vartojimo paskolų portfelis išaugo net 36,6 proc. – iki 1,5 mlrd. eurų, aktyvesni buvo šiame segmente besispecializuojantys bankai.
Skolinimas verslui sudarė 41,5 proc. viso bankų paskolų portfelio. Per 2022 m. jis išaugo 1,5 mlrd. Eur (16,7 proc.) – iki 10,8 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos nekilnojamojo turto operacijų (beveik 0,5 mlrd. eurų), energetikos bei didmeninės ir mažmeninės prekybos (po daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) sektoriuose veikiančioms įmonėms. Paskolos mažoms ir vidutinėms įmonėms augo kiek didesniu tempu nei didelėms įmonėms.
Skolinimui augant, bankų paskolų verslui vidutinė palūkanų norma 2022 m. vidutiniškai sudarė 3,5 proc. (2023 m. vasario mėn. – 5,4 proc.), banko marža – 2,96 proc. (2023 m. vasario mėn. – 2,72 proc.) Būsto paskolų palūkanų norma sudarė 2,8 proc. (2023 m. vasario mėn. – 4,9 proc.), o bankų maržos – 1,98 proc. (2023 m. vasario mėn. – 1,8 proc.). Per metus abiem atvejais bendra paskolų kaina dėl didėjusios kintamosios dalies (dažniausiai – 6 mėn. EURIBOR) dydžio augo, o bankų marža šiek tiek mažėjo.
Bankų turto augimą lėmė ir Revolut grupės įmonių konsolidavimas
Eliminavus „Revolut“ grupės įtaką, indėlių augimas siekė beveik 3,8 mlrd. eurų (10,9 proc.). Gyventojų indėliai per metus išaugo 0,9 mlrd. eurų (4,3 proc.), tačiau beveik 83 proc. lėšų laikomos einamosiose sąskaitose. Tai reiškia, kad už jas nemokamos palūkanos. Lietuvos bankas pradėjo skelbti kredito įstaigų siūlomas palūkanas už terminuotuosius ir kitus indėlius, siūlydamas juos kaip investavimo galimybę gyventojams, turintiems santaupų, nenumatomų naudoti artimiausiu metu. Šiuo metu bankai už 12 mėn. terminuotuosius indėlius siūlo nuo 2 iki 3 proc. metinių palūkanų.
Bankų turtas per metus išaugo 14,2 mlrd. eurų (33,2 proc.) – iki 57,1 mlrd. eurų. Tą lėmė „Revolut“ grupės įmonių konsolidavimas ir reorganizavimas į banką. Eliminavus minėtą veiksnį, bankų turtas per metus padidėjo 4,8 mlrd. eurų (11,5 proc.).
2022 m. bankų sektorius uždirbo 468 mln. eurų pelno
2022 m. Lietuvos bankų sektorius, neaudituotais duomenimis, uždirbo 468 mln. eurų pelno – beveik 140 mln. eurų, arba 42,7 proc., daugiau nei 2021 m. Pelningai praėjusiais metais dirbo 14 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4. Visi nuostolingai dirbę bankai bendrai patyrė 10,7 mln. eurų nuostolį. Grynosios palūkanų pajamos buvo 291 mln. eurų (55,9 proc.) didesnės negu 2021 m. ir sudarė 811 mln. eurų.
Anot LB, tą lėmė išskirtinės aplinkybės, kurių anksčiau euro zonoje nėra buvę, t. y. staigus palūkanų normų augimas esant pertekliniam likvidumui. Lietuvos banko turimi preliminarūs 2023 m. pirmųjų mėnesių rezultatai rodo, kad bankų sektoriaus palūkanų pajamos ir pelnas toliau reikšmingai auga.
Nepaisant iššūkių ir aplinkos neapibrėžtumo dauguma paskolų kokybės rodiklių išliko geri, tvirtina LB. Neveiksnių (blogų) paskolų dalis verslo paskolų portfelyje apimtis praktiškai nepasikeitė ir sudarė 1,48 proc. (145,8 mln. eurų), gyventojų – sumažėjo 5,57 proc. ir sudarė 0,84 proc. viso gyventojų paskolų portfelio (114,8 mln. eurų).
