Andrius Ufartas/ELTATyrimas dėl privataus kapitalo fondų valdytojos „BaltCap“ fondo buvusio partnerio Šarūno Stepukonio veiklos tapo Europos Prokuratūros uždaviniu.
„Tyrimo metu gavus duomenų, kad galimai nusikalstamais veiksmais galėjo būti padaryta žala Europos Sąjungos institucijoms, tyrimo kontrolė pavesta Europos Prokuratūrai“, – penktadienį BNS pranešė Generalinė prokuratūra.
Pasak jos, tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 3 dalį, už labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimą numatančią baudą arba laisvės atėmimą iki aštuonerių metų, atliekamas siekiant nustatyti tikslias galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Įtarimai kol kas niekam nepareikšti.
Tuo metu Lietuvos banko (LB) vadovas pranešė, kad Lietuvos pensijų fondai, tikėtina, patyrė nuostolių dėl privataus kapitalo fondų valdymo bendrovės „BaltCap“ buvusio partnerio Š. Stepukonio galbūt padarytos finansinės žalos fondui. Tačiau Gediminas Šimkus pabrėžia, kad tai yra ne investavimo veiklos nuostoliai.
„Jie galbūt makromastu kažkam pasirodys nereikšmingi, bet jie yra principiniai, nes tai jau yra ne investavimo veiklos nuostoliai. (...) Tai reiškia, kad jie kilo ne iš investavimo veiklos rezultatų, bet iš to, kad ta įmonė susidūrė su finansinėmis problemomis dėl galimai neteisėtų veiksmų pačioje įmonėje“, – žurnalistams penktadienį sakė Gediminas Šimkus.
LB atstovų teigimu, numanoma nuostolių, kuriuos galėjo patirti Lietuvos pensijų fondai, suma yra žinoma, tačiau vykstant tyrimui jos neatskleidė.
Naujienų portalas „15min“ skelbė, kad į „BaltCap“ infrastruktūros fondą yra investavę ir Lietuvoje veikiantys pensijų fondai. Pasak „BaltCap“ vadovo Simono Gustainio, tai „Swedbank“ ir SEB valdomi pensijų fondai.
„SEB investicijų valdymo“ vyresnysis fondų valdytojas Paulius Kabelis „15min“ patvirtino, kad į „BaltCap“ infrastruktūros fondą buvo investuota nuo 2017 metų, tačiau konkrečių skaičių bei galimų praradimų neįvardijo.
„Swedbank investicijų valdymo“ atstovai taip pat nurodė į fondą investuoja nuo 2017 metų, o 2023 metų pabaigoje ši investicija sudarė tik 0,1–0,5 proc. viso pensijų fondų turto.
Estijos žiniasklaida šią savaitę skelbė, kad Estijos „Swedbank“, SEB ir LHV pensijų fondai neteko kelių milijonų eurų dėl „BaltCap“ lėšų iššvaistymo Lietuvoje.
G. Šimkus pažymėjo, kad už kiekvieno finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Jis teigė nenorintis detaliau komentuoti situacijos, nes vyksta teismo procesas.
„Prie kiekvieno finansų rinkos dalyvio policininko nepastatysi. Ir už finansų rinkos dalyvio veiklą yra atsakingi jo vadovai ir akcininkai. Mes prižiūrime veiklą, bet ją vykdo finansų rinkos dalyviai. Mūsų priežiūra yra principinga, griežta ir teisinga“, – teigė G. Šimkus.
„Kai situacija bus aiški, mes su ja ir deal'insime, dabar viskas yra procese“, – kalbėjo LB vadovas.
LB Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vaidas Cibas sako, jog šiuo metu laukiama Estijos priežiūros institucijų išvadų, bei užtikrino, kad pensijų fondų dalyviai nenukentės.
„Situaciją su „BaltCap“ žinome, ją analizuojame, palaikome ryšį su visomis šalimis tiek Lietuvoje, tiek Estijoje – tiek su pensijų fondais, tiek su pačiu „BaltCap“, tiek su kolegomis Estijoje“, – LRT radijui penktadienį teigė V. Cibas.
„Apsauga veikia taip, kad net ir atsitikus tokiems atvejams pensijų fondų dalyviai būtų visiškai apsaugoti, nuostoliai būtų labai maži arba jų visai nebūtų“, – pridūrė LB atstovas.
„BaltCap“ sutartį su Š. Stepukoniu nutraukė pernai lapkritį ir iškart kreipėsi į teisėsaugą po to, kai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. „Verslo žinios“ ketvirtadienį paskelbė, kad „Baltcap“ kreipėsi į teismą dėl buvusio partnerio Lietuvoje Š. Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“, iš kurių bando prisiteisti 16,6 mln. eurų.
Ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio, kuris buvo ir Nacionalinio stadiono statytojo „Vilniaus daugiafunkcio komplekso“ vadovas, veiklos Lietuvos prokuratūra pradėjo pernai lapkritį.
