Andrius Ufartas/ELTAMokesčių reformoje numatyti dideles pajamas gaunančių gyventojų bei individualios veiklos apmokestinimo pokyčiai leis kasmet į biudžetą papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų, maždaug tiek, kiek negaunama pajamų dėl neapmokestinamų pajamų kartelės kėlimo, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Pokytis aukštų pajamų apmokestinime tiek nuimant progresinius tarifus, kurie yra dabar, tiek įvedant vieningą aukštų pajamų apmokestinimą duos plius 64 mln. eurų. Individualios veiklos apmokestinimo pokytis, kurio pilnas efektas bus vertinamas po trejų metų – 112 mln. eurų“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete teigė ministrė, parlamentarams pristatydama mokestinę reformą.
Anot jos, neapmokestinamų pajamų dydžio kėlimui 2024 metais biudžete reikės numatyti 210 mln. eurų.
Ministrės teigimu, dabar Lietuvoje yra 16,5 tūkst. žmonių, kurių pajamos per metus viršija 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) arba 100 tūkst. eurų per metus ir siekia 4,7 mlrd. eurų.
„62 proc. tokių pajamų nėra apmokestinamos, o 12 proc. tarifu apmokestinama 26 proc. pajamų, o 12 proc. – 5 proc. tarifu“, – teigė ministrė.
Dabar, G. Skaistės teigimu, progresinius tarifus moka 8 tūkst. žmonių, o po reformos jų būtų 16,5 tūkst. arba apie 1 proc. visų mokesčių mokėtojų.
Įsiteisėjus mokesčių reformai, 60-180 VDU dydžio pajamas gausiantys gyventojai turėtų papildomai sumokėti 5 proc., o virš 180 VDU – 7 proc. Iki 60 VDU pajamoms būtų taikomas 20 proc. gyventojų pajamų mokestis.
G. Skaistės teigimu, didelių pajamų gavėjų apmokestinimo pokyčiai leis pritraukti kvalifikuotų darbuotojų.
„Talentų pritraukimui dirbti pagal darbo sutartis įmonėse, augančiose įmonėse, atsiranda papildomos paskatos“, – teigė ministrė.
Individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc.
