Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, balandžio 9 d.


EUROPOS SĄJUNGA
ES griežtina mokesčių kontrolę. Kokių padarinių tai turės?
Pieteris Cleppe’as
Shutterstock

Šių metų pradžioje daugiau nei 145 šalys sutarė pataisyti 2021-ųjų pasaulinį minimalaus pelno mokesčio susitarimą, kad jis atitiktų JAV teisinę sistemą, kurios prezidento Donaldo Trumpo sprendimu nutarė nebedalyvauti šiame susitarime. D. Trumpas grasino atsakomaisiais mokesčiais visoms šalims, kurios pagal 2021 m. susitarimą apmokestina JAV įmones.

IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.

Praėjusį pavasarį ES vyriausybės patvirtino 15 proc. pasaulinio minimalaus pelno mokesčio tarifą, nors pasitraukus JAV tai silpnina Europos įmonių konkurencingumą ir kelia nerimą dėl sumažintos mokesčių konkurencijos bloke. Dėl to silpsta spaudimas vyriausybėms laikytis biudžetinės drausmės, nes jos nebeturi ko prarasti. Visa politika yra užfiksuota ES lygmeniu, todėl ES valstybės narės negali sekti D. Trumpo pavyzdžiu ir atsisakyti susitarimo.

Nors įmonių apmokestinimas vis dar yra daugiausia valstybių narių kompetencija, yra daug ES teisės aktų, turinčių įtakos mokesčių politikai. 2016 m. priimtoje Direktyvoje dėl mokesčių vengimo (ATAD, 2016/1164/ES) yra įvairių neaiškių nuostatų, kurios yra pažeidžiamos savavališko aiškinimo, pavyzdžiui, „bendroji piktnaudžiavimo prevencijos taisyklė“ ir net „išėjimo mokestis“. 2024 m. vertinime Europos verslo federacija „BusinessEurope“ skundėsi, kad direktyvoje „trūksta aiškių aiškinimo gairių, o tai sukelia teisinį neapibrėžtumą mokesčių mokėtojams ir didina riziką, kad ji bus nevienodai taikoma valstybėse narėse“.

2026 04 09 06:00
Spausdinti