Josvydas Elinskas/ELTABankų ir investuotojų atstovai sveikina Finansų ministerijos kartu su mokesčių reforma siūlomą investicinę sąskaita, tačiau pabrėžia, kad 10 tūkst. eurų apribojimo joje reikėtų atsisakyti. „Tai sugriauna modelio paprastumą“, – sako Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis.
Savo ruožtu finansų ministrė Gintarė Skaistė atsako, kad nustatydami per metus galimą įnešti 10 tūkst. eurų sumą rėmėsi ir užsienio šalių, kuriose sėkmingai veikia investicinės sąskaitos modelis, tokių kaip Airija, Jungtinė Karalystė, Danija, Prancūzija, Slovakija ir Lenkija, praktika.
„Tiesa, ši riba nustatoma žmogaus iš savų lėšų įnešamai sumai, o ne gautai investicinei grąžai – ji į ribojimą nebūtų įskaitoma“, – Eltai sakė ji.
Ministrė dar pridūrė, kad kurdami investicinės sąskaitos modelį visų pirma galvojo apie smulkiuosius, o ne profesionalius investuotojus.
„Kėlėme tikslą paskatinti žmones aktyviau įdarbinti savo lėšas, laikomas tiesiog banko sąskaitose ar grynaisiais ir dalyvauti finansų rinkose“, – sakė G. Skaistė.
Nuo 2024 m.
Kaip nurodoma Finansų ministerijos pristatyme, investicine sąskaita – tai tokia sąskaita, kurioje esančios lėšos naudojamos investavimui. Pagrindinis jos privalumas – per ją gautą pelną siūloma apmokestinti, tik jei jis nereinvestuotas, t. y. išgryninamas.
„Kitaip tariant, pardavus akcijas ar pan. ir pasilikus pinigus sąskaitoje, gautos pajamos nebūtų iškart apmokestinamos ir jas būtų galima reinvestuoti. Siūloma jau nuo kitų metų sudaryti galimybes žmonėms pasirinkti sąskaitą ir ją deklaruoti, kaip investicinę“, – rašoma dokumente.
Kaip žinia, šiuo metu pajamos iš finansinių produktų apmokestinamos tuo mokestiniu laikotarpiu, kuriuo jos gautos, o investavimo išlaidos atimamos tik iš finansinių produktų pardavimo pajamų (bet ne iš tokių produktų laikymo, pavyzdžiui, palūkanų).
Be to, 500 eurų sumos per metus neviršijančios palūkanos, taip pat finansinių priemonių perleidimo pajamos dabar neapmokestinamos.
Ministerija siūlo, kad nuo 2024 m. būtų sudaryta galimybę gyventojui pasirinktą sąskaitą deklaruoti kaip investicinę.
„Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o 500 eurų neapmokestinamų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatos būtų taikomos tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per šią sąskaitą“, – nurodoma pristatyme.
Slenkstis ribotų
Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sakė, kad investicinės sąskaitos įteisinimas ir įdiegimas Lietuvoje būtų labai sveikintinas vien dėl to, kad būtų teisingiau apmokestinama kapitalo grąža. Tačiau dabartinis siūlymas, jos vertinimu, yra koreguotinas.
„Nemažą dalį jau investuojančiųjų ribotų numatomas 10 tūkst. eurų investavimo slenkstis, nes drausmingiems investuotojams, per daugelį metų sukaupusiems didesnius portfelius, bus sudėtinga persikelti investicijas į investicinę sąskaitą. Be to, numatomas labai sudėtingas deklaravimo procesas, viršijus minėtąją sumą.
Tačiau labiausiai pasigendame paskatų naujiems investuotojams. Siekiant ilgalaikio tikslo pritraukti kuo daugiau jų, o tuo pačiu ir pakelti visuomenės finansinio raštingumo lygį, siūlytume suteikti valstybės paskatas, kokios šiuo metu taikomos trečios pakopos pensijų fondams ir investiciniam gyvybės draudimui: t. y. numatyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą įmokoms ir įdiegti pelno mokesčio netaikymo principus lėšoms, išimamoms iš investicinės sąskaitos.
Manome, kad sukūrus tokias paskatas, investicinė sąskaita ne tik paskatintų daugiau žmonių investuoti, bet ir sudarytų palankias sąlygas ilgalaikiam investavimui bei galėtų tapti dar vienu įrankiu taupyti senatvės pensijai“, – dėstė ji.
Griauna paprastumą
Tuo metu V. Plunksnis sakė, kad investuotojų asociacija įvesti investicinę sąskaitą pasiūlė dar 2017 metais, todėl jos atsiradimas sveikintinas ir ši priemonė turėtų būti populiari.
„Teisingai įdiegtas investicinės sąskaitos modelis leidžia sumažinti administracinę naštą tiek investuotojams, tiek valstybei. Investicinės sąskaitos esmė tokia, jog investuojant per ją, grąža apmokestinama tik tuomet, kai iš šios sąskaitos vartojimui išimtos lėšos viršija įneštų lėšų sumą, todėl deklaravimas, kasmet pareikalaujantis nemažai laiko, tampa itin paprastas.
Tačiau siūlymas nustatyti 10 tūkst. eurų ribą sugriauna modelio paprastumą – į sąskaitą įnešus daugiau, investuotojui tektų skaičiuoti, kuri dalis investuota pagal investicinės sąskaitos modelį, o kuri – pagal dabar galiojančią sistemą. Pirmaisiais metais tai gana paprasta, tačiau vėlesnis deklaravimas reikalaus resursų tiek iš gyventojo, tiek iš Valstybinės mokesčių inspekcijos.
Dėl šios priežasties Investuotojų asociacija siūlo atsisakyti 10 tūkst. eurų ribos – Latvijoje ir Estijoje, kuriose investicinė sąskaita atsirado gerokai anksčiau, todėl jeigu kalbame apie bendrą Baltijos šalių kapitalo rinką, nereikėtų išradinėti dviračio ir įsidiegti jau veikiantį modelį“, – sakė jis.
Reikėtų deklaruoti VMI
Investicinę sąskaitą gyventojams reikėtų deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
„Gyventojas, norintis investuoti, turėtų pranešti mokesčių administratoriui (VMI), kad jo turima sąskaita bet kurioje pasirinktoje finansų įstaigoje laikytina investicine sąskaita“, – rašoma ministerijos pristatyme.
G. Skaistė sakė, kad įstatymo projekte numatoma bendra nuostata, jog žmogus, nusprendęs savo turimą sąskaitą (pavyzdžiui, banke) laikyti investicine sąskaita, apie tai turės tiesiog informuoti mokesčio administratorių. Konkrečią informacijos apie investicinę sąskaitą pateikimo mokesčių administratoriui tvarką nustatys VMI iki siūlomo naujo režimo taikymo pradžios.
Ministrė dar paaiškino, kad investicinę sąskaitą pristato kaip neutralų investavimo instrumentą, kadangi per sąskaitą visos iš aktyvaus investavimo į finansinius produktus gautos pajamos bus sumuojamos ir apmokestinamas tik galutinis rezultatas, nevertinant iš kokių investicijų (obligacijų, palūkanų, vertybinių popierių pardavimo) gautos pajamos.
„Kitaip tariant, taikomos lengvatos arba mokestinis režimas neturės įtakos žmogaus pasirinkimui į kuriuos finansinius produktus investuoti“, – sakė ji.
G. Skaistė nurodė, kad instrumentas veiktų tik įstatyme išvardintų finansinių produktų pajamoms (akcijų, obligacijų, investicinių fondų ir kitų vertybinių popierių pajamoms, sutelktiniam finansavimui, tarpusavio skolinimuisi).
„Jeigu į investicinę sąskaitą būtų pervestos kitos pajamos (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto pardavimo pajamos, honoraras ir kt.), jos nebūtų laikomos per investicinę sąskaitą gautomis pajamomis“, – sakė ji.
Ministrė dar sakė, kad dabartines neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo 500 eurų lengvatas siūloma palikti įvertinus tai, kad jos iš esmės nukreiptos tik į pačius smulkiausius investuotojus.
„Pagal lengvatos dydį, tikėtina, jomis naudosis tik atsitiktinių investicijų turintys žmonės, pavyzdžiui, paveldėję vertybinius popierius. Kartu pratęstomis lengvatomis siekiame mažinti administravimo naštą atsisakant itin mažos investicinės grąžos apmokestinimo, pavyzdžiui, banko palūkanų už sąskaitoje laikomas lėšas.
Tuo metu per investicinę sąskaitą gautoms palūkanoms bei finansinių priemonių pardavimo pajamoms skirtos lengvatos nebus taikomos, nes pats investicinės sąskaitos instrumentas vertintinas kaip tam tikra mokesčio lengvata (atidėtas mokestis). Svarbu ir tai, kad iš investicinės sąskaitos išimamų pajamų rūšis (ar tai palūkanos, dividendai, vertybinių popierių pardavimo pajamos) nebus identifikuojama“, – sakė ji.
Galiausiai G. Skaistė pastebėjo, kad įstatymo projekte nėra numatyta papildomų įpareigojimų rinkos dalyviams, kadangi investicine sąskaita būtų laikoma gyventojo turima sąskaita, kurios atidarymui nėra taikomi specifiniai reikalavimai, todėl poreikio prisitaikymui prie naujo režimo iš rinkos dalyvių pusės nėra, juolab, kad iš rinkos dalyvių nuolat gaunami siūlymai įgyvendinti šią idėją kuo greičiau ir bent šiuo metu nėra gauta indikacijų, kad reikėtų ilgesnio laikotarpio pasirengimui.
„Šiuo metu aktyviai diskutuojame su rinka kaip instrumentą padaryti dar patrauklesniu ir paprastesniu vartotojams“, – apibendrino ji.
Šio pranešimo temą inicijavo Finansų ministerija. Visus sprendimus dėl jos įgyvendinimo priėmė ELTA redakcija.
