FreepikFinansų ministrė Gintarė Skaistė akcentuoja, kad siūlomame įvesti neutraliame investavimo instrumente – investicinėje sąskaitoje – gyventojas galėtų investuoti į įvairius finansinius instrumentus ir kol pinigai neiškeliautų iš minėtos sąskaitos, gaunamas pelnas nebūtų apmokestintas.
„Gyventojas galėtų atsidaryti sąskaitą banke, deklaruoti, kad tai yra jo investicinė sąskaita ir turėdamas tokią sąskaitą galėtų investuoti į įvairius finansinius instrumentus. Lengvata būtų taikoma visiems finansiniams instrumentams tokia pati ir vienoda. Tol, kol gyventojas turėtų tokią sąskaitą, iš jos pinigų neišsiimtų, o reinvestuotų jos viduje, iki tol, kol pinigai neiškeliautų iš tokios sąskaitos, pelnas, iš ten paimtos pajamos, nebūtų apmokestinamos“, – antradienį Finansų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Skaistė.
Ji pabrėžia, kad investicinė sąskaita bus mažmeninių, smulkesnių investuotojų instrumentas, tad siūloma riboti sumą, kurią galima įnešti į sąskaitą per metus iki 10 tūkst. eurų.
„Tuo tarpu ta lengvata, kuri šiuo metu galioja palūkanoms iš finansinių instrumentų, ne per investicinę sąskaitą, ji taip pat liktų galioti. Per metus, jeigu gauni palūkanų iki 500 eurų, tai tokia suma yra neapmokestinama“, – sakė politikė.
ELTA primena, kad Vyriausybė kovo pradžioje patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę. Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau. Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
