Lietuvos finansinių technologijų (FT) sektorius per dešimtmetį išaugo ir sustiprėjo. Ką privalome padaryti, kad sėkmingi pirmieji FT žingsniai taptų ilga sėkmės istorija?

Atsakymo į šį klausimą IQ diskusijoje „Fintech memorandumui – treji“ ieškojo rinkos lyderiai ir politikos formuotojai. Diskusijoje, kurią moderavo asociacijos „Fintech Hub“ administracijos vadovė Greta Ranonytė, dalyvavo finansų viceministras Januš Kizenevič, „Nuvei“ generalinė direktorė Laura Poderienė, „Revolut“ administracijos vadovo pavaduotojas ir valdybos narys Vytautas Danta bei „Ebury“ regiono vadovas Lietuvai ir Latvijai Marius Bausys.

Greta Ranonytė (GR): – FT sektorius Lietuvoje pradėtas skatinti 2017 m., kai buvo pasirašyta pirmoji strategija, orientuota į plėtrą, įmonių ir investuotojų pritraukimą. 2023 m. atnaujinome strategiją ir sutarėme dėl naujų gairių iki 2028 m., daugiau dėmesio skiriant rinkos dalyvių prisidėjimui prie strategijos įgyvendinimo. Kartu buvo pasirašytas memorandumas su didžiausiomis Lietuvos asociacijomis, kurios bus atsakingos už šitų gairių įgyvendinimą. Viceministre, kokia yra FT sektoriaus įtaka ekonomikai? Ar reikia šį sektorių toliau skatinti?

Januš Kiznevič (J. K.): – Daug kur pasaulyje FT vis dar yra nišinis sektorius, bet Europoje, ypač Lietuvoje, tai yra solidus ir vis dar augantis sektorius. Matome milžinišką pažangą, skaičiai iškalbingi. FT bendrovės pernai sumokėjo 310 mln. eurų mokesčių ir ši suma kasmet auga. FT sektoriuje dirba beveik 8 tūkst. specialistų, aptarnaujančių beveik 40 mln. europiečių, beveik 10 proc. ES rinkos.

Labai svarbu tęsti tą augimą ir padedant augti Lietuvoje veikiantiems startuoliams, ir pritraukiant naujų žaidėjų, kaip antai „Robinhood“ ar Checkout.com, kurie padeda stiprinti šalies įvaizdį. Geriausias pavyzdys, kurį visada pristatau užsienyje, yra lietuviškas šaknis turintis „Revolut“. Mes tuo didžiuojamės, bet ir jie visada pabrėžia, kad Lietuva yra dalis jų sėkmės istorijos.

G. R.: – Mariau, kokią pridėtinę vertę strategija ir sustiprintas valstybės dėmesys duoda sektoriaus plėtrai?

Marius Bausys (M. B.): – Pirmas ir svarbiausias dalykas yra aiškumas dėl ateities. Jis, visų pirma, reikalingas dabartiniams rinkos dalyviams, nes jie nori žinoti, kur esame, kur einame, ar sektoriui siunčiami pozityvūs signalai, ar taisyklės yra griežtinamos. Lygiai taip pat svarbu naujiems rinkos dalyviams suprasti, į kokią rinką jie ateitų ir kas laukia. Norima matyti toliau nei metai ar dveji, nes verslas taip greitai nesiplėtoja.

Investuotojų labai reikia bet kokioms inovacijoms, sparčiai jų plėtrai reikalingas papildomas kapitalas. Investuotojams svarbu žinoti, kad šalis ar jurisdikcija, apie kurią jie svarsto, turi aiškią kryptį. Ne mažiausias aspektas yra žmonės, vietiniai talentai, galbūt dabartiniai studentai, kurie gal tik svarsto pasirinkti darbą FT sektoriuje. Tas sprendimas negimsta akimirksniu, šeimose apie tai svarstoma. Jei yra aiški valstybės strategija, natūraliai bus daugiau tą kryptį pasirenkančių žmonių ir kvalifikuotos darbo jėgos, su kuria mes galėsime nuveikti daugiau.

G. R.: – Laura, jūs atstovaujate „Nuvei“, turinčiai elektroninių pinigų įstaigos licenciją, tačiau pasirinkote Lietuvą ir antrajai kriptoturto paslaugų tiekėjo licencijai. Kas padeda į Lietuvą pritraukti didelius tarptautinius investuotojus?

Laura Poderienė (L. P.).: – Pasirinkti Lietuvą buvo nuspėjamas ir dėsningas sprendimas. „Nuvei“ jau kurį laiką veikė Lietuvoje, jau turėjome darbo su institucijomis ir Lietuvos banku patirties. Lietuvoje turėjome darbuotojus, plėtojome veiklą, tad variantų B ar C nesvarstėme – Lietuva buvo prioritetas.

Vienas svarbiausių aspektų yra talentų gausa. Kitas – šalies institucijų nuspėjamumas. Ne paslaptis, kad mūsų priežiūros institucija dažnai linksniuojama kaip griežta, bet, iš kitos pusės, žinome, ko tikėtis. Buvo svarbu, kad licenciją suteikianti šalis yra gerai vertinama tarptautiniu mastu.

G. R.: – Mariau, kaip sulaukti investuotojų dėmesio ir jų pritraukti?

M. B.: – „Ebury“ atveju buvo kelių dalykų samplaika. Verslui pirmiausia reikia vadinamojo business case, verslo galimybės, kurią „Ebury“ pamatė Lietuvoje.

Mūsų regionas pergyveno įdomų pokytį. Ilgą laiką nebuvo didelių ateinančių rinkos dalyvių, bet mūsų ekonomika augo labai sparčiai ir dabar esame bent jau ES viduryje. Daug užsienio rinkos dalyvių pamatė, kad šiame regione vis dar nieko nedaro ir neturi klientų, bet šios šalys jau nebėra besivystančios rinkos. Po truputėlį augo užsienio įmonių interesas čia veikti, turėti klientų bazę, ne tik savo operacinius centrus. Tai buvo vienas „Ebury“ sudominusių aspektų.

Įsigijęs vietos verslą gauni Lietuvos banko licenciją ir pradedi domėtis, kaip atrodo ta institucija, kaip ji veikia, koks jos ryšys su rinkos dalyviais. Pakankamą brandos lygį pasiekę rinkos dalyviai netgi vertina tą griežtumą, aiškumą ir kartu supranta, kad yra iškeltas gana aukštas standartas, kurį sau pats keli. Visus šituos aspektus sudėjus, Lietuva tikrai atrodė plėtrai patraukli jurisdikcija.

G. R.: – Kokį pokytį FT įmonės Lietuvoje kuria finansų sektoriui ir kokį pokytį atneša vartotojų kasdienybei?

Vytautas Danta (V. D.): – Galiu pasakyti, kodėl „Revolut“ atėjo į Lietuvą. Vieni pirmųjų darbuotojų buvo lietuviai, Lietuvos politika buvo kviesti FT įmones, o trečias elementas buvo „Brexitas“. Visi šie dalykai sutapo.

Nuo pat pradžių „Revolut“ veikė iš Jungtinės Karalystės, bet turėjo įsisteigęs bendrovę ir Lietuvoje. Po „Brexito“ buvo perkeliami visi ES klientai, ir Lietuva kaip jurisdikcija buvo pasirinkta dėl draugiškos aplinkos, palankios politikos, lietuvių darbuotojų – nuo to ir prasidėjo mūsų sėkminga kelionė. Šiandien iš Lietuvos aptarnaujame 30 šalių, visą Europos ekonominę erdvę su daugiau negu 50 mln. klientų.

Sukūrus didelį verslą reikia stabilumo, kad nebūtų kokių nors staigmenų. Valstybės politikos nuspėjamumas yra labai svarbu.

FT verslas labai mobilus – tai ne gamykla su staklėmis. Jų sistemos yra debesyje, todėl prireikus viską galima labai greitai perkelti kitur.

Labai svarbu yra talentai. „Revolut“ turi 10 tūkst. darbuotojų. Turime platų filialų tinklą, tad galime būti lankstūs – ieškome ir įdarbiname specialistus kitose šalyse. Tačiau kyla klausimas, ką galėtų padaryti Lietuva, nes kitos valstybės jau dabar labai stengiasi pritraukti žmones per mokesčių lengvatas. Ispanija ar Portugalija siūlo labai patrauklias sąlygas: jei, pavyzdžiui, gyveni Prancūzijoje ar Lietuvoje ir nusprendi persikelti pas juos bei tapti rezidentu, tam tikrą laiką moki tik pusę gyventojų pajamų mokesčio. Nors tam yra papildomų sąlygų, jauniems, aukšto lygio specialistams tai yra labai didelė paskata. Jei ir mes sukurtume tokią sistemą, atvertume kelią talentams migruoti į Lietuvą, o jie čia mokėtų mokesčius.

Aš, kaip lietuvis, labai džiaugiuosi, kad „Revolut“ tapo vienu didžiųjų mokesčių mokėtojų Lietuvoje, sumokėta apie 60 mln. eurų vien pelno mokesčio. Judėsime tolyn ir kartu su kitomis bendrovėmis prisidėsime prie Lietuvos gerovės.

G. R.: – Ne tik daug sumokėjote mokesčių, bet ir paskatinote inovacijas finansų rinkose, dabar su paskolomis skatinate konkurenciją su tradiciniais švediškais bankais.

V. D.: – Taip, tai labai geras pavyzdys. Norėjome pradėti nuo Lietuvos tokias paslaugas teikti. Pradėjome nuo refinansavimo, dabar būsto paskolas teikiame ir naujiems klientams. Vartotojas tikrai laimėjo. Apskaičiavome, kad klientas sutaupo 0,5 procentinio punkto palūkanų, tai paveikė konkurenciją, bankai peržiūrėjo kainodarą. Tai yra nauda šaliai, vartotojams. Konkurencija didėja ir mokėjimų, ir prekybos vertybiniais popieriais rinkose. Dėl konkurencijos išlošia visi.

G. R.: – Norėčiau likti prie konkurencijos temos. Vis dar matome, kad ta konkurencija stipriai nepasikeitė. Skolinamės brangiau nei euro zonos vidurkis, visose kategorijose mūsų palūkanų normos dar yra didesnės. Neseniai paskelbtame Baltijos tarptautinio saugumo centro barometre pabrėžiama, kad mūsų akcijų rinkos labai seklios, o rinkų likvidumą galima prilyginti Senegalui, Maliui ar Bangladešui. Net ir esant vienu didžiausiu FT centru, šių problemų mums nepavyksta išspręsti. Kodėl?

J. K.: – Bankų konsolidacija Baltijos šalyse įvyko nepaprastai greitai, buvo sunku sureaguoti į tokį didelį koncentracijos mastą, buvo sunku suprasti, kiek mažai aktyvių institucijų Lietuvoje liks. Niekas nesitikėjo, kad ta konsolidacija atvers tiek daug vadinamųjų rinkos skylių. Tai buvo idealus momentas FT. Šiam sektoriui kelti lūkesčiai buvo labai dideli, bet tuo pat metu reikėjo suprasti, kad FT negalės užpildyti visų tų spragų.

Žiūrint iš pozityvios pusės, dauguma pirmoje strategijoje 2023 m. iškeltų tikslų buvo pasiekti jau pernai. Tai rodo, kad ambicijos šie tiek ir pritrūko. Matome, kad sektorius gali augti, atliepti vis daugiau mažmeninių klientų, įmonių poreikių ir kurti labai inovatyvius produktus.

Kur matau perspektyvą ir tolesnį augimo potencialą? Pirmiausia, tai jau minėta kapitalo rinkos plėtra ir nauji produktai, atveriantys galimybes mažmeniniams investuotojams. Taip pat labai svarbu atliepti sparčiai augančius tarptautinio Lietuvos verslo poreikius. Turime vis daugiau įmonių, kurios aktyviai plečiasi užsienyje – perka ar perima kitas bendroves. Šioje srityje stiprų ir vis labiau augantį vertės pasiūlymą turi ne tik tradiciniai bankai, bet ir FT sektorius. Būtent todėl FT atsiradimą vertinu labai pozityviai – šios įmonės jau patenkino daugybę rinkos lūkesčių.

G. R.: – Kai žvelgiu į FT sektorių, daugiausia vis tiek matau mokėjimų įstaigas, kurios veikia mokėjimų srityje ir kapitalo rinkose, daugiausia aptarnauja juridinius klientus ir didžiąją paslaugų krepšelio dalį eksportuoja. Mano nuomone, tai yra gerai, nes tai duoda didelę pridėtinę vertę, mokesčius, kompetencijas, darbuotojus. Bet iš konkurencingumo pusės man, fiziniam vartotojui, sunku pastebėti tą pokytį, kuris per pastaruosius 10 metų įvyko. Kaip jūs matuotumėte konkurencingumą ar kaip siūlytumėte matuoti jį naujose gairėse?

L. P.: – Aš fokusuosiuosi į memorandume atsiradusią gairę didinti konkurencingumą vartotojų segmente. Kyla klausimas, ar šis tikslas nėra per ambicingas įvertinus mūsų šalies dydį ir vartotojų skaičių. Matyt, tą konkurencingumą galėtų didinti tiktai tokio dydžio žaidėjas, kaip „Revolut“, bet smulkesniems žaidėjams įeiti į rinką yra sudėtinga tiek iš finansinės, tiek bendrai iš verslo plėtros pusės.

Labiau skatinčiau fokusuotis į tą bendrą naudą, ne vien į šį siauresnį aspektą – vartotojus. Mes turime ir juridinius asmenis, ir mažesnio segmento juridinius asmenis, kurie taip pat pastebėjo pakankamai pozityvius rinkos pokyčius, nes atsirado gerokai daugiau alternatyvų, verslams pritaikytų inovatyvesnių produktų.

Ir nereikia pamiršti globalaus aspekto. Mes parduodame tarptautinį produktą ir reikia nepamiršti pasidžiaugti, kad rezultatas yra gana pozityvus. Ar mes norime siaurai žiūrėti į konkurencingumą, ar norime matyti platesnį paveikslą ir suprasti, kad tam tikri momentai yra labai sudėtingi ir vargu ar trejų metų užteks tam pakeisti?

M. B.: – Norėčiau pridėti dar vieną aspektą. Reikėtų pagirti Lietuvos banką, kuris šiuos kelerius metus labai nuosekliai laikėsi politikos, skatindamas Lietuvoje veikiančias FT įmones kurti ir siūlyti produktus Lietuvos rinkai.

Prieš beveik 10 metų, 2017-aisiais, kvietėme bet ką – ateikite, čia bus jūsų Europos centras, ir nebuvo labai daug kalbos apie tai, ką gaus Lietuva, o dabar jau esame kitame etape. Dabar turbūt beveik visi rinkos dalyviai, kurie susiduria su licencijavimu ar relicencijavimu, turi savo verslo plane ganėtinai aiškiai įvardinti, kokia nauda bus ir Lietuvai, kokie bus klientai ir Lietuvoje. Natūraliai ta konkurencinė aplinka stiprėja, konkurencija didėja. Aišku, ir pačios industrijos lūkesčiai nėra užsidaryti Lietuvoje, norime globalių produktų, galiausiai išeina kažkokia pusiausvyra. Jei mes galime kurti globalius, inovatyvius produktus, kuriuos naudoja ir žmonės, ir įmonės Lietuvoje, man atrodo, tikslas ir būtų pasiektas. Lietuvos bankas tikrai prie to stipriai prisidėjo.

G. R.: – Ko reikia, kad Lietuvoje klestėtų mažmeniniai bankai?

V. D.: – Paslaugų teikimas Lietuvoje yra tik vienas elementas. FT bendrovės gali mus aptarnauti tiesiog iš Švedijos ar Prancūzijos. Bet ar tik to siekiame? Juk norime, kad įmonės kurtųsi čia, mokėtų mokesčius ir samdytų žmones. Kai įmonė veikia Lietuvoje, ji palieka savo pėdsaką. Mūsų istorija yra užkrečianti ir nauji žaidėjai atvyksta pas mus, pamato, kaip Lietuvoje gerai dirbti.

FT jau padarė didžiulį postūmį. Gal jau užmiršome, bet anksčiau mokėdavome už kiekvieną pavedimą ar vertybinių popierių transakciją. Šiandien dėl naujų programėlių ir kainodaros situacija pasikeitusi. Tai privertė pasitempti ir tradicinius žaidėjus, nes kitaip jie nebegalėtų konkuruoti. Tačiau erdvės dar yra, pavyzdžiui, stambaus ar smulkaus ir vidutinio verslo kreditavimo rinkoje. Iš „Revolut“ patirties, veikdami 30 šalių, matome, kad pokytis gali būti milžiniškas: Airijoje mumis naudojasi beveik visi, o Pietų Europoje reikšmingai atpiginome anksčiau brangias paslaugas.

Tačiau inovacijų atėjimas nėra vienintelis dalykas, į kurį turime fokusuotis. Europoje konkurencija didžiulė, todėl turime padaryti viską, kad atėjusios įmonės čia ir liktų. FT verslas labai mobilus – tai ne gamykla su staklėmis. Jų sistemos yra debesyje, todėl prireikus viską galima labai greitai perkelti kitur. Todėl valstybė turi bendrauti su čia esančiomis įmonėmis lygiai taip pat, kaip verslas bendrauja su partneriais – nuolat klausti, kuo gali padėti.

Dar vienas svarbus aspektas – stabilumas, kuris ypač jautrus biržinėms bendrovėms. Lietuvoje įmonės jautriai reaguoja į reguliatoriaus skiriamas baudas, nes tai iškart sukelia nepasitikėjimo bangą tarp partnerių – visi pradeda aiškintis, ar su tavimi dar saugu dirbti. Užsienyje dažna praktika yra pirmiausia sudėlioti trūkumų šalinimo planą, o bausti tik tada, jei nepadarai pažangos. Pas mus baudos vis dar veikia labiau kaip netikėtumo efektas, ir šioje srityje tikrai turime ką keisti.

Svarbu auginti paties reguliuotojo kompetencijas, nes dabar justi tam tikras žinių vakuumas, atitolimas nuo to, kuo realiai gyvena verslas.

G. R.: – Ko reikėtų, kad tarptautiniai, ypač dideli investuotojai Lietuvą matytų ne tiktai kaip licencijų centrą, bet ir produktų kūrimo centrą?

M. B.: – Kartais procesų tiesiog negali forsuoti – turi įvykti natūrali evoliucija. Prisiminkime, prieš dešimt metų Lietuvoje viskas prasidėjo nuo paslaugų centrų. Atėjo tokios įmonės kaip „Western Union“ ar „Danske Bank“, kurios apmokė daugybę specialistų. Būtent jie vėliau perėjo į FT verslus. Kompetencijas užsiauginti užtrunka, nepavyks pamojuoti burtų lazdele ir pasakyti: štai, dabar mes kursime inovacijas. Tam turi sutapti daug dalykų, ir tai nėra paprasta, nes nuolat bandome balansuoti tarp brandos ir inovacijų.

Iš esmės tai yra priešingi poliai. Inovacija reiškia kažką naujo ir atneša papildomos rizikos. Norime inovacijų, bet kartu nenorime klaidų ar skandalų, nenorime, kad kas nors nukentėtų. Iš priežiūros institucijų perspektyvos taip pat negali visiškai atleisti vadelių ir sakyti, kad tebūnie „laukiniai Vakarai“. Mes jau nebe toje stadijoje. Bet geriausia, kas Lietuvoje įvyko per šį laikotarpį, – susikūrė visa ekosistema. Turime daug sektoriuje veikiančių įmonių, bet kartu išsivystė ir stiprus užnugaris: teisininkai, auditoriai, buhalteriai. Man atrodo, mes jau gana gerai žinome, ko šiam sektoriui reikia.

Dar vienas svarbus dalykas – inovacijos nebūtinai ateina tik iš naujų finansinių produktų. Jei pažiūrėsime į „Rockit“ kasmet rengiamą Fintech žemėlapį, pamatysime, kad licencijuotų žaidėjų ten veikiausiai yra mažiau nei pusė. Visa kita yra technologinė infrastruktūra, atitikties sprendimai ir paslaugos, kurias perka pačios FT įmonės. Lietuviškos inovacijos gali ateiti būtent iš ten. Turime leisti tai natūraliai evoliucijai vykti ir plėsti savo kompetencijas, ypač kartu su dabartine dirbtinio intelekto (DI) banga. Esame tikrai geroje pozicijoje, bet nesame didelė šalis, todėl viską daryti aukščiausiu lygiu yra sunku. Kiek tų inovacijų pavyks sukurti ir kaip jos materializuosis realybėje – dar bus matyti.

L. P.: – Mūsų globalios Lietuvos strategijos dalis turėtų būti, kad ne tik ateitų globalios įmonės, bet jos čia ir darytų verslą. Lietuva būtų jų pagrindinė šalis, kurioje turi savo talentų kalvę, kur yra visos protingos galvos. Tada mes natūraliai matytume daugiau inovacijų ir produktų Lietuvoje.

Svarbu auginti paties reguliuotojo kompetencijas, nes dabar justi tam tikras žinių vakuumas, atitolimas nuo to, kuo realiai gyvena verslas. Reguliuotojui reikia padėti suprasti naujoves tam, kad jis vėliau galėtų padėti verslui jas įgyvendinti. Juk kiekviena nauja idėja, kiekvienas inovatyvesnis produktas vis tiek turi būti parodomas Lietuvos bankui, jam turi būti pritarta. Todėl kryptingas Lietuvos banko darbuotojų supratimo apie technologijas ir naujus produktus didinimas būtų labai svarbus žingsnis. Jei tai padarysime, mes labai natūraliai matysime tik dar didesnį ir greitesnį augimą.

J. K.: – Esame maža šalis ir turime suprasti, kad didžiausias turtas yra žmogiškasis kapitalas. Būtent į jį turime investuoti daugiausia, ir FT yra geriausias to pavyzdys. Kai daugiau nei prieš 10 metų pradėjome šią kelionę, turbūt net negalėjome įsivaizduoti, kad Lietuvoje turėsime 250 FT bendrovių.

Šiandien blogiausia, kas galėtų nutikti, tai prarasti pagreitį ir tą milžinišką potencialą. Atėjo laikas, kai turime nusimatyti naują kelią, pavadinkime tai gražiu vardu – naujos kartos fintech. Turime atsižvelgti į tai, kas vyksta aplinkui: blockchain technologijos, DI ir apskritai skaitmeninio turto strategijos keičia rinkas. Lietuva tiesiog negali sustoti. Tikiu, kad ant šio pamato galime pastatyti labai daug.

G. R.: – Aš pati asmeniškai „Revolut“ mačiau kaip naujos kartos fintech, apie kurį kalbėjo viceministras. Buvo paminėtas greitis, potencialas, talentai ir DI – turbūt visos dalys, kurias turi „Revolut“. Kaip atrodys ateities FT?

V. D.: – Su DI dirbame jau daug metų. Puikiai atskiriame, kur yra tradicinis mašininis mokymasis, o kur – pažangūs LLM ar vadinamieji agentiniai modeliai. Bet iš principo mūsų požiūris toks: DI diegiame pirmiausia ten, kur procesuose patiriame daugiausia sunkumų. Natūralu, kad pirmiausia tai palietė rutinines užduotis, kurios reikalauja didelių žmogiškųjų išteklių. Čia DI naudojamas labai sėkmingai, nors, aišku, naujiems modeliams išmokyti vis dar reikia laiko ir specifinio dėmesio.

Kalbant apie inovacijas, noriu pabrėžti vieną dalyką: turime siekti, kad žmonės, patys kuriantys šiuos sprendimus, būtų paskatinti dirbti iš Lietuvos. Būdami čia, jie kurs pridėtinę vertę ir norės, kad šalia dirbtų kiti stiprūs specialistai – taip prasideda grandininė reakcija. Kaip jau minėjome, operacijų centrų kūrimasis anksčiau davė stiprų postūmį viso sektoriaus plėtrai. Dabar mums reikia pereiti į kitą etapą ir pritraukti pačios aukščiausios kvalifikacijos talentų. Privalome tai analizuoti ir ieškoti būdų juos pritraukti pas mus. Ir kitas svarbus etapas – užtikrinti, kad pati „parduotuvė“, siūlanti tuos inovatyvius produktus, liktų čia. O tam, kaip jau ne kartą kalbėjome, labiausiai reikia stabilumo.

BEKOMENTARU:

BEREKLAMOS:

JWPLAYER_MAIN:3865