IQDirbtinis intelektas tampa svarbia nauja technologija, o JAV prezidento rinkimų rezultatai gali turėti įtakos atskiriems sektoriams, bet ne visai akcijų rinkai. Tokias išvadas pateikė Jay Woodsas, „Freedom Capital Markets“ vyriausiasis pasaulinis strategas, interviu Baltijos šalių žurnalistams.
28 metus, didžiąją karjeros dalį, J. Woodsas dirbo makleriu Niujorko vertybinių popierių biržoje. Pastaruosius dvejus metus jis dirba „Freedom Capital Markets“, o savo įžvalgomis dalijasi su CNBC, „The Wall Stret Journal“, „Bloomberg“, „The Fox Business News“ žiūrovais ir skaitytojais.
– Kokias didžiausias rizikas akcijų rinkoms matote šiais metais?
– Didžiausia rizika, apie kurią nuolat kalbama, yra Federalinis rezervas (FED), o tiksliau – palūkanų normos. Jei palūkanų normos pradėtų smarkiai judėti viena ar kita kryptimi, tai galėtų sukelti tam tikrų svyravimų rinkose.
Tai vienintelis klausimas, kurio nuolat sulaukiu. Tik ir girdžiu: „O kaip dėl FED, o kaip dėl FED?“ Mes tiek daug dėmesio skiriame FED ir dabar stebime tą vieną duomenų tašką, kaip kartoja mūsų FED pirmininkas, rytoj vėl žiūrėsime, koks yra vartotojų kainų indeksas. Ir jei infliacija bus mažesnė, nei manyta, tuomet galbūt sulauksime palūkanų normos mažinimo, kurio visi tikisi. Tad šiuo metu dėmesio centre yra FED politika.
Asmeninis archyvasDabar, kai išgyvenome COVID-19 pandemiją, grįžome prie normalių palūkanų normų ciklo. Esame naujame normaliame etape, grįžtame prie to, kaip buvo anksčiau. Jaunesni žmonės galbūt neprisimenate, kad 6 proc. buvo normali palūkanų norma imant būsto paskolą. Tai buvo normalūs dalykai. Mes prie to grįžtame. Tiesiog turime prie to priprasti.
– Europos Centrinis Bankas vis atideda palūkanų normų mažinimą. Ką apie tai manote?
– Aš didžiausią dėmesį skiriu JAV akcijų rinkai, nesu labai įsigilinęs į Europos reikalus. Bet ECB politika yra linkusi imituoti tai, ką daro JAV, tik šiek tiek atsilieka nuo mūsų. Vis dar tikiu, kad JAV akcijų rinkos turi tendenciją lemti pasaulines rinkas.
– Apžvelkime atskirus sektorius, kurie laikosi geriau nei kiti?
– Visi kalba apie technologijų „nuostabųjį septynetą“ („Microsoft“, „Apple“, „Nvidia“, „Alphabet“, „Amazon“, „Meta“ ir „Tesla“ – IQ past.), kurio akcijų vertė praėjusiais metais pastebimai pakilo. Bet tai jau praėjusių metų istorija. Šių metų akcentas – praėjusių metų pabaigoje prasidėjęs augimas, kuris tęsiasi. Trys didžiausi sektoriai augo 10 proc. paskutinį praėjusių metų ketvirtį, dar 10 proc. augo šių metų pirmą ketvirtį ir taip „S&P 500“ akcijų indeksą pakėlė po 10 proc. du ketvirčius iš eilės. To nebuvo nuo 1950-ųjų. Bet mes niekada tokiu tempu neaugome tris ketvirčius iš eilės, todėl dabar galime sulėtėti.
Jau metų pradžioje buvo tikimasi, kad FED mažins palūkanas, net minėta, kad laukia šeši karpymai. Nežinau, iš kur tas skaičius. Rinkos nesitiki tų karpymų. Rinkoms sekasi gerai, nepaisant pakilusių palūkanų normų. Tai pirmas kartas, kai matome, kad auga palūkanų normos, bet gana ilgą laiką kyla ir rinkos. Vienintelis veiksnys, kuris rinkas gali išmušti iš vėžių, yra 10 metų iždo obligacijų pajamingumo šuolis. Tai tikrai pakeistų rinkas.
Taip pat manau, kad akcijų rinkoms reikia atsitraukti, tai būtų sveika. Ir manau, kad atsitraukimas prasidės nuo puslaidininkių pramonės, kuri mus pastaruoju metu kėlė. Jų pelno ciklus skiria nedidelis laikotarpis. Ir matėme išsekimo elementų, kai apimtis pradeda mažėti, kainos taip pat ima šiek tiek leistis. Todėl investuotojai ten pasiima savo pelną ir pereina prie pramoninių medžiagų, o vėliau ir, tikėkimės, prie finansų įmonių akcijų. Šiemet – rinkimų metai, o rinkimų metais pramonės ir medžiagų sektoriams paprastai sekasi labai gerai.
– Grįžkime prie technologijų ir puslaidininkių įmonių. Labai daug buvo kalbama apie burbulą ir jo sprogimą. Bet iš jūsų atsakymo supratau, kad mes tolstame nuo burbulo sprogimo rizikos, nes investuotojai perkelia pinigus į kitus sektorius?
– Į „nuostabųjį septynetą“ reikia pažvelgti iš ilgesnės laiko perspektyvos. Prisiminkime 2022-uosius. Kokie blogi metai buvo šių įmonių akcijoms. Šių įmonių akcijų vertė sumažėjo vidutiniškai 45 proc. 2023-iaisiais jos atsigavo, tai nutiko pirmiausia, o po to kopė į naujas aukštumas.
Tačiau ne visam septynetui sekėsi vienodai gerai. „Nvidia“ buvo akivaizdi lyderė, paskui ją sekė „Microsoft“, „Meta“, kurių vertė taip pat pastebimai pakilo. „Apple“ realiai grįžo ten, kur buvo 2022-aisiais prieš nuosmukį. Šis ketvertas 2022-aisiais investuotojams generavo nuostolius, bet po to ėmė kilti. „Amazon“ tik priartėjo prie 2022 m. viršūnės.
Tad matome akcijas, kurios tik sugrąžino nuostolius, kai smuko po to neįtikėtino pandemijos šėlsmo. Tai buvo beprotiška. Per pandemiją kilo akcijų rinkų bumas, nes vyriausybės atėjo į pagalbą, dalijo žmonėms pinigus, visi buvome izoliuoti ir tai įkaitino rinką. Po to ji atvėso. Dabar padėtis pradeda normalizuotis ir tai yra nauja normali situacija.
IQPastaraisiais metais „Nvidia“ įgavo pagreitį ir pakilo nuo 500 iki 950 (JAV dolerių už akciją – IQ past.). Bet tam yra pagrindo. Paimkime kaip pavyzdį „Metą“ ir dirbtinio intelekto sprendimus. Įsijungsiu instagramą, paminėsiu mineralinio vandens pavadinimą ir po dviejų sekundžių pamatysiu jo reklamą. Tai jų dirbtinis intelektas. Jis fantastiškas.
Dabar taip pat matome, kad kitų sektorių akcijų vertė grįžta ten, kur buvo. Pažvelkite į nuobodų sektorių, pavyzdžiui, medžiagų. Jis ką tik pasiekė naujas aukštumas. Medžiagų įmonių akcijos kilo 10 savaičių iš eilės, indeksas augo 21 proc. Bet niekas nerašys apie medžiagų sektorių. Niekam nerūpi „Sherwin-Williams“. Niekas nežino, kas tai yra.
Bet aš, kaip prekiautojas, žiūriu į akcijų kainų grafiką įmonės, apie kurią galbūt nieko nežinau. Nes kaina visada pasakoja istoriją. Matau, grafikas kyla, grafikas leidžiasi. Tada atsitraukiu ir žiūriu į laiko intervalus. Ir būtent tokia kainų ir apyvartos analizė leidžia man kaip reikiant įsigilinti. Ir tai man leidžia priimti teisingus sprendimus.
O pakalbėkite su jaunais investuotojais, paklauskite, kodėl perka akcijas? Kokia kaina? Ar vertina riziką? Turiu tris sūnus paauglius ir vienas ėmė domėtis akcijomis. Nusipirko „Teslos“ akcijų už 70 dolerių. Ir staiga jų vertė pakilo, nes buvo laikas, kai visos akcijos brango. Sūnus man sako, kad yra geresnis biržos makleris už mane. Tuomet atsirado daug jaunų investuotojų, kurie manė, kad gali sėkmingai prekiauti, nes akcijų vertė augo. Tai kėlė euforiją. Bet netrukus jų vertė krito ir tada nuotaika pasikeitė. Sūnus nebesiuntinėja arogantiškų žinučių. Ir jam liko 20 dolerių, nors buvo užauginęs iki 300. Tada jam prireikė tėvo patarimo.
Dabar nemanau, kad tai yra burbulas. Kai pučiasi burbulas, matome labai karštą IPO (pirminis viešasis akcijų pasiūlymas – IQ past.) rinką. Kalbame apie naujas akcijų emisijas, kurios išleidžiamos kiekvieną dieną, kiekvieną dieną pasirodo naujų akcijų. Matome euforijos, susijaudinimo pliūpsnius. Tačiau dabar to nėra. Nematome, kad kas nors skubėtų, žmonės vis dar labai įsitempę dėl praradimų 2022-aisiais. Jie tai prisimena, o ne tai, kad 2023-ieji buvo geri metai. Akcijų rinka ir toliau liks vieta, kur geriausia užsidirbti. Iždo obligacijos atrodo saugios, bet tai nuobodu, be to, jų grąža ims mažėti.
– Dabar visi kalba apie dirbtinį intelektą. Kokia jo įtaka?
– Jaunosios kartos klausiu, kokia bus kita didelė technologija? Taip, dabar galime kalbėti apie dirbtinį intelektą. Dirbtinis intelektas atims darbo vietas, bet jis sukurs visiškai naują ekosistemą. Prisimenu, kai dešimtajame dešimtmetyje įvyko interneto sprogimas, kai kam tai irgi atrodė pasaulio pabaiga. Tačiau darbo vietų kūrimas, atsiradęs sukūrus „Amazon“ ir viską perkėlus į internetą, buvo neįtikėtinas. Dabar negalime gyventi be interneto. Dirbtinis intelektas padarys kažką įspūdingo.
Kaip ir su kiekviena naujove, atsiras žmonių, kurie norės tuo pasinaudoti. Štai kodėl mums reikia taisyklių ir reglamentų, kad galėtume stebėti, kas vyksta plėtojantis šiai technologijai.
Man tai primena 1995-uosius. Manau, kad esame naujo didelio ciklo pradžioje. Ir, grįžtant prie klausimo apie burbulą, ne, nemanau, kad esame burbule.
– Pakalbėkime apie mažos kapitalizacijos akcijas (įmonių, kurių rinkos vertė yra 0,3–2 mlrd. JAV dolerių – IQ past.). Net didžiausios Lietuvos įmonės būtų priskirtos šiai kategorijai, gal tik viena kita verta daugiau. Ir jos yra privačios, kaip ir daugelis tokio dydžio bendrovių, ir neatrodo, kad veržtųsi į biržą. Ar joms to reikia? Ar joms yra vietos Niujorko biržoje?
– Taip, tai iššūkis labai mažos kapitalizacijos bendrovėms. Mūsų darbas joms padėti pasiekti tokį lygį, kad galėtų teikti IPO. Bet mažoms įmonėms tapti viešoms yra labai svarbu, tai didelis žingsnis į priekį.
Yra daug įdomių mažų įmonių ir mūsų darbas surasti tuos deimantus. Įdomu su jomis dirbti biržose, nes tai nėra įmonės, kurias visi žino ir dėl to jų akcijas perka. Joms dabar geras laikas išeiti į šviesą. Galime pamatyti tokių įmonių dirbtinio intelekto sektoriuje. Sveikatos apsauga ir farmacija yra kitos sritys, kuriose gali užaugti sėkmingos bendrovės.
Ir pažiūrėkime į mūsų, „Freedom Holding“, istoriją. Ji man labai patinka. Mes vis dar esame maža įmonė, mūsų kapitalizacija yra žemiau 5 mlrd. JAV dolerių, bet užaugome nuo mikroįmonės (50–300 mln. JAV dolerių – IQ past.) ir vis dar žiūrime į ateitį. Todėl ieškome bendrovių, kuriose yra panaši kultūra, kurios turi daug energijos ir gerus lyderius, kurios taps patrauklios rinkoms.
– Šiais metais JAV rinks prezidentą ir yra didelė tikimybė, kad Donaldas Trumpas grįš į Baltuosius rūmus. Tokiu atveju galbūt vėl bus didinami muitai, saugoma vidaus rinka. Ką tai reikštų akcijų rinkoms ir kokiems scenarijams ruošiatės?
– Reikia ruoštis visiems scenarijams, ne tik šiam. Tam tikriems sektoriams palanki vieno kandidato pergalė, kitiems – kito. Matėme saulės energetikos sektoriaus bumą po Joe Bideno pergalės ir tradicinės energetikos po D. Trumpo sėkmės 2016-aisiais. Bet jiems pradėjus eiti pareigas ir vienos, ir kitos smuko.
Jei laimėtų D. Trumpas, manau, būtų stiprinama gynybos pramonė, tad kiltų gynybos sektoriaus įmonių akcijos. Jei laimės J. Bidenas, tikėtina, geresnė padėtis bus medžiagų ir infrastruktūros įmonių, tam jis skirs daug dėmesio. Bent jau taip sako dabar, nežinau, ar taip ir būtų, jei bus perrinktas.
Bet apskritai mums nesvarbu, kas bus išrinktas. Mes tiesiog norime, kad rinkimai baigtųsi. Kai 2016-aisiais pralaimėjo Hillary Clinton, rinkimų dieną akcijos buvo žemiausiame ciklo taške. Pusė Amerikos džiaugėsi, pusė liūdėjo. Galiausiai rinkos netrukus atsigavo, nes prisitaikė prie D. Trumpo politikos. Tas pats kartojosi per rinkimus 2020-aisiais, kai irgi buvo daug nežinomybės. Bet kai tik rinkimai baigėsi, mes netrukus pakilome nuo lapkričio žemumų.
Sausio 8-ąją, po sausio 6 d. neramumų (2021-aisiais D. Trumpo rėmėjai šturmavo Kapitolijų – IQ past.), „S&P 500“ pasiekė naujas aukštumas. Taigi tokių politinių įvykių sūkuryje klientams sakau: „Nekreipkite dėmesio į antraštes, užsidėkite ausines, blokuokite politines naujienas, nes rinkai tai nerūpi.“ Po rinkimų sulauksime gražaus nedidelio rinkų svyravimo, bet kad ir kas taptų prezidentu, rinkos toliau augs, nors vieniems sektoriams seksis geriau, kitiems blogiau. Rinka neteikia pirmenybės nė vienam kandidatui, nors jų rėmėjai ir rinkėjai galbūt su tuo nenorėtų sutikti.
