EltaLietuvos sprendimas tapti finansinių technologijų (FT) centru visiškai pasiteisino, įsitikinęs finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Kaip Lietuvai išsaugoti lyderės pozicijas?
– Jau beveik 10 metų FT sektorius Lietuvoje yra prioritetinis. Kokią naudą per šį laiką FT suteikė Lietuvos ekonomikai ir kokią grąžą neša dabar?
– FT sektorius pasiekė brandą: įmonės sparčiai auga, generuoja pelnus, o valstybė tapo patrauklia vieta tokiems pasauliniams gigantams kaip „Robinhood“, „Revolut“ ar Checkout.com.
Lietuvoje įsteigtos FT įmonės šiuo metu aptarnauja daugiau nei 38 mln. klientų visoje ES – net dešimtadalį visos ES finansinių paslaugų naudotojų.
Artėjantis sektoriaus dešimtmetis rodo, kad pasirinkta valstybės strategija visiškai pasiteisino. Šiandien ši ekosistema ne tik duoda tiesioginę finansinę grąžą, bet ir prisideda prie šalies bendrojo vidaus produkto augimo ir kuria aukštą pridėtinę vertę visai ekonomikai.
– Ar FT sektorius Lietuvoje jau yra pakankamai stiprus, kad galėtų ne tik gyvuoti, bet ir plėtotis pats, ar jam vis dar reikia valstybės dėmesio?
– Nors ekosistema pasiekė brandos etapą, valstybės vaidmuo išlieka svarbus, tačiau dabar jis orientuotas ne į kiekybę, o į aktyvų kokybinės plėtros skatinimą. Naujajame etape akcentuosime poreikius Lietuvoje kurti inovatyvius produktus, ugdyti pasaulinės klasės talentus ir palaikyti palankią reguliacinę aplinką. Šiuo atveju itin svarbi partnerystė su privataus sektoriaus atstovais ir asociacijomis, nes jie pirmieji pastebi naujausias technologijų tendencijas.
– Sukanka treji metai nuo 2023–2028 m. Lietuvos FT sektoriaus plėtros gairių pristatymo. Vienas tikslų, kad Lietuva iki 2028 m. taptų tarptautiniu mastu pripažintu aukštos pridėtinės vertės Europos FT centru. Kaip sekasi šio tikslo siekti?
– Nuo 2023 m., kai su partneriais pristatėme sektoriaus plėtros gaires, bendradarbiavimo poveikis yra akivaizdus – pasiekėme aukštesnį kokybinį lyderystės etapą. Siekdami tapti tarptautiniu mastu pripažintu centru, ypatingą dėmesį skiriame reputacijai, nes finansų sektoriuje ji yra pamatinis vertinimo kriterijus. Suprantame, kad net vienas blogas pavyzdys ar incidentas gali pakenkti visai Lietuvos ekosistemai, apsunkinti mokėjimus ir atbaidyti investuotojus.
Dėl šios priežasties licencijavimo ir priežiūros procesuose, įskaitant pinigų plovimo prevenciją (AML), išlaikome pačią aukščiausią kartelę. Pažangiausioms pasaulio įmonėms aiškus reglamentavimas, priežiūros procesas ir aukšti standartai yra didžiulis pranašumas, o ne trūkumas. Veikdamos daugelyje valstybių, šios stambios bendrovės itin vertina ir tikslingai renkasi aukštos reputacijos Lietuvos jurisdikciją.
– Gairėse pabrėžiamas perėjimas nuo kiekybės prie kokybės. Ar kokybės filtras nevirto barjeru smulkiems ir vidutiniams rinkos žaidėjams? Kiek užsienio kapitalo pavyko pritraukti būtent dėl to, kad Lietuva deklaravo siekį tapti kokybiniu, o ne tik kiekybiniu centru?
– Pereiti prie kokybinio augimo buvo būtina, kad įmonės ne tiesiog registruotųsi, o realiai dirbtų, uždirbtų pelną ir samdytų darbuotojus. Ankstesnis įspūdingas 2017–2023 m. licencijų skaičiaus augimas atliko savo vaidmenį, tačiau šiandien rinkai reikalinga tvari vertė, o ne rizikingas įmonių skaičiaus pūtimas. Šis kokybės filtras užsienio kapitalo akyse tapo ne barjeru, o saugumo garantu, padedančiu pritraukti pačius stambiausius tarptautinius žaidėjus.
Valstybė privalo drąsiau rizikuoti, leisdama kurtis naujausioms inovacijoms.
– Šiuo metu peržiūrima FT strategija. Ko siekiama?
– Pirmoji 2016 m. strategija iš esmės apėmė tik valstybės institucijų veiksmus, o realybė reikalauja kur kas platesnio požiūrio. Kadangi beveik visi ankstesni tikslai yra pasiekti, siekiame reaguoti į pasikeitusią rinkos struktūrą. Lietuvos FT sektoriuje šiuo metu dominuoja mokėjimo įstaigos, ši rinka šalyje jau yra prisotinta. Strategijos peržiūra reikalinga tam, kad sėkmingai diversifikuotume sektorių, pritraukdami kriptoturto, investicijų ir draudimo technologijų (InsureTech) įmones.
Globali konkurencija ir geopolitinis kontekstas neleidžia užmigti ant laurų. Kad išlaikytume lyderystę ir užtikrintume realią konkurenciją vis dar stipriai koncentruotoje Lietuvos rinkoje, mums reikalingos dvi esminės dedamosios – kryptingos valstybės investicijos ir paties verslo drąsa investuoti į ateities technologijas. Valstybė privalo investuoti į pasaulinės klasės talentų ugdymą, skaitmeninį atsparumą bei inovacijas, o verslas turėti drąsos kurti galutinius, aukštos pridėtinės vertės produktus čia, Lietuvoje, o ne tiesiog užsiimti paslaugų eksportu.
– Kaip FT rinką veikia dirbtinio intelekto (DI) plėtra?
– DI ir naujos technologijos diktuoja naujas taisykles ir į jas privalome operatyviai reaguoti. Būtent privatus sektorius pirmasis susiduria su šiais technologiniais lūžiais bei tendencijomis, todėl atnaujindami gaires glaudžiai bendradarbiaujame su rinkos dalyviais.
Mūsų tikslas – sukurti tokią aplinką, kurioje DI sprendimai būtų saugiai pritaikomi finansinėms paslaugoms ir inovatyviems produktams kurti. Taip užtikrinsime, kad Lietuvos įmonės išliktų konkurencingos visoje Europoje, kartu suvaldysime technologines bei operacines rizikas. Nuolatinis informacijos apsikeitimas su verslu padeda viešajam sektoriui geriau suprasti technologinį proveržį. Tik per šią sinergiją galime užtikrinti, kad reguliacinė aplinka ne atsiliktų, o skatintų saugią DI integraciją.
– Ar peržiūrimoje FT strategijoje numatoma vieta gynybos technologijų (GovTech / DefenceTech) ir finansų sinergijai?
– Geopolitinis kontekstas reikalauja, kad finansinės inovacijos tarnautų ir saugumo tikslams, todėl atnaujinamos gairės tiesiogiai atlieps šį poreikį. FT sektorius jau šiandien demonstruoja gebėjimą kurti aukštos pridėtinės vertės skaitmeninius įrankius, pritaikomus valstybės reikmėms.
Numatome aktyviai skatinti sprendimus, kurie padėtų efektyviau valdyti gynybos finansavimo modelius. Taip pat mūsų įmonių sukaupta patirtis yra tiesiogiai pritaikoma kuriant pažangiausias technologines priemones tarptautinių sankcijų apėjimo prevencijai. Sinergija tarp FT ir valstybės saugumo poreikių taps viena naujųjų mūsų kokybinio augimo krypčių. Finansų ministerija pasiruošusi remti iniciatyvas, kurios stiprina šalies atsparumą per inovatyvius technologinius sprendimus.
Manyčiau, valstybė bei priežiūros institucijos turi pasižymėti lankstumu ir pažangiu reguliavimu. Valstybė privalo drąsiau rizikuoti, leisdama kurtis naujausioms inovacijoms (Miltech, Deeptech, GenAI ir t. t.), pirmoji Europoje adaptuoti naujus reglamentus (kaip MiCA reglamentas kriptoturtui) ir netrukdyti verslo plėtrai biurokratiniais barjerais, kartu išlaikydama būtiną saugumo ir rizikų valdymo lygį.
