FreepikLietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Turbūt tą neigiamą poveikį jausime visus šiuos metus“, – BNS antradienį sakė N. Mačiulis.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) ketvirtąjį 2022 metų ketvirtį siekė 17,8 mlrd. eurų ir, palyginti su tuo pačiu ketvirčiu 2021-aisiais, smuko 0,4 proc., o palyginti su trečiuoju ketvirčiu, – 1,7 procento.
N. Mačiulis anksčiau BNS prognozavo, kad BVP smuks atitinkamai 0,2 proc. ir 1,5 procento.
Anot jo, bent pusmetį užtruks, kol atsistatys dėl aukštų kainų sumažėjusi Lietuvos gyventojų perkamoji galia, neigiamai veikianti mažmeninę prekybą.
„Nors infliacija dabar sparčiai mažėja, kainos yra pakilusios į tokias aukštumas, kad didelė dalis Lietuvos gyventojų prarado perkamąją galią, tas jau matosi ir mažmeninės prekybos statistikoje. Tos pasekmės šiemet bus jaučiamos bent pirmą pusmetį, kol padidės gyventojų pajamos, atsistatys gyventojų perkamoji galia“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas siūlo neatmesti scenarijaus, kad šiemet ekonomiką dar gali paveikti rusiškų gamtinių dujų trūkumas.
„Nors tai nepavirto į blogiausią tikėtiną scenarijų – į dujų trūkumą ir išsilaikiusias itin aukštas kainas, reikia suvokti, kad dabartinis kainų lygis yra gerokai aukštesnis nei buvo pastarąjį dešimtmetį. Dalis Europos ir Lietuvos gamintojų yra praradę dalį kaštų konkurencingumo. (...) Negalima atmesti scenarijaus, kad visiškai sustojus gamtinių dujų srautui iš Rusijos dar gali būti vienas kainų šuolis ar, kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, prieš šaltą žiemą, dujų trūkumas“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Anot jo, Europos Centrinis Bankas (ECB) šiemet nesustos didinti bazinių palūkanų normų, kurios neigiamai veiks Lietuvos gyventojus ir įmones.
„Šį ketvirtadienį ECB dar padidins puse procentinio punkto palūkanų normas ir čia nesustos. Tai veikia ir gyventojus, turinčius būsto paskolą, ir besiskolinančius, tai yra neigiamas poveikis ir įmonėms. Tai lėtai veikiantis veiksnys, dar ne visai ir ne visi jį pajutome“, – sakė „Swedbank“ ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvos ekonomikai itin svarbų eksportą šiemet stabdys mažėjanti pasaulinė prekyba ir BVP eksporto rinkose.
„Matome daug ženklų, kad eksporto užsakymai sumažėję, pasaulinės prekybos mažėjimo ženklų yra. Jau yra recesija daugelyje pagrindinių Lietuvos eksporto rinkų, matėme, kad Švedijos, Vokietijos, Estijos, Latvijos BVP mažėjo, natūralu, kad tai paveiks Lietuvos eksportą, kuris Lietuvai yra svarbiausias augimo variklis“, – teigė N. Mačiulis.
Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas Darius Imbrasas sako, kad šalies ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį neišvengs iššūkių, bet didelio sukrėtimo kol kas nesitikima.
„Dėl karo veiksmų, įvedamų sankcijų ir atsako į jas stipriai padidėjusios pasaulinės žaliavų, ypač energijos ir maisto, kainos ir jų kintamumas ir toliau yra pagrindinis iššūkis. Jis per mažėjančią namų ūkių perkamąją galią, prarandamą eksportuojančių įmonių konkurencingumą ir poreikį griežtinti pinigų politiką itin nepalankiai veikia ne tik Lietuvos, bet ir daugelio pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių, ypač Europos šalių, ekonomikų raidą“, – LB komentare sakė D. Imbrasas.
Vis dėlto, pasak jo, tiek Lietuvos, tiek kitų šalių vyriausybių pastangos ir sprendimai turėtų sumažinti šių veiksnių neigiamą poveikį.
„Tolesnę Lietuvos ekonomikos raidą tebegaubia didelis neapibrėžtumas, o šiuo metu stebimų rizikų balansas yra neigiamas, taigi, yra didesnė tikimybė, kad ekonomikos raida bus blogesnė nei šiuo metu tikimasi“, – sakė anallitikas.
