Įmonės randa gudrių būdų didinti kainas. Kuo tai baigsis? Atsakymo ieško Leo Mirani.
Kaip mėgsta sakyti ekonomistai, nemokamų pietų nebūna. Tačiau užsukę į kai kurias „McDonald’s“ užeigas suprasite, kad nebūna net nemokamų pagardų. Kai kuriose šalyse tie mažyčiai kečupo ir kitų pagardų paketėliai kainuoja. Tačiau „McDonald’s“ – ne vienintelis restoranas, ėmęs taikyti tokius netikėtus mokesčius. Augant infliacijai įmonės rado užmaskuotų būdų kilstelėti kainas. Ar 2024 m. ši žalinga tendencija pasikeis?
Klasikinis pavyzdys – vadinamasis iškomplektavimo metodas, kurį pirmosios pradėjo taikyti pigių skrydžių bendrovės. Jos jau seniai ima papildomus mokesčius už tai, kas anksčiau buvo įskaičiuojama į kainą, pavyzdžiui, maistą skrydžio metu ir registruotą bagažą. Vėliau atsirado mokestis už galimybę pasirinkti sėdynę ir už rankinį bagažą, didesnį nei kojinė, prikimštą pakaitinių apatinių drabužių.
Pastaruoju metu situacija tapo jau visai nevaldoma. Kai kurios oro linijų bendrovės dabar taiko vadinamąjį technologijų plėtros mokestį už bilieto pirkimą internetu, kuris, kad ir kaip būtų keista, priklauso nuo kelionės atstumo: ar tikrai serveriams reikia daugiau dirbti, kad sugeneruotų tolimojo reiso bilietą? Kiti ima mokestį už popierines įlaipinimo korteles, registraciją oro uoste arba pagalves ir antklodes skrydžio metu. Tik laiko klausimas, kada oro linijų bendrovės pradės pardavinėti bilietus į autobusą iki lėktuvo, imti mokestį už kiekvieną dėvimą drabužį arba už naudojimąsi tualetu („Ryanair“ vadovas Michaelas O’Leary jau yra siūlęs tokią mintį).
