Josvydas Elinskas/ELTAPremjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad siekiant finansų sistemos saugumo naujoji geopolitinė aplinka reikalauja greitesnių nei bet kada anksčiau bankų ir kitų finansų institucijų veiksmų, o verslas ir privatus sektorius turi labiau dalintis informacija.
„Institucijos turi reaguoti realiu laiku ir greičiau blokuoti lėšas, kuriomis remiamas Rusijos karas prieš Ukrainą“, – Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos banko konferencijoje „On the Front Line of the New Reality“ trečiadienį sakė premjerė.
Ji pabrėžė, kad viešojo ir privataus sektorių partnerystės svarba didėja įgyvendinant sankcijas ir užkertant kelią pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.
„Viešasis ir privatus sektorius turi dalytis daugiau informacijos ir daryti tai greičiau. Informacija turi būti dalijamasi tarpvalstybiniu mastu, tarp finansų įstaigų ir vyriausybinių institucijų viduje“, – sakė I. Šimonytė.
Anot jos, kovojant su pinigų plovimu iššūkių kelia technologinės naujovės.
„Technologinės naujovės yra labai sveikintinos, nes sukuria naujus verslo modelius ir galimybes vyriausybėms, įmonėms ir asmenims. Tačiau šia pažanga taip pat naudojasi piktybiniai veikėjai, todėl kyla naujų pavojų ir iššūkių, ypač pinigų plovimo ir teroristų finansavimo srityje“, – teigė premjerė.
Ji pabrėžė, kad reikia subalansuoto reguliavimo požiūrio siekiant sumažinti riziką, neslopinant naujovių. Be to, reguliavimas turi neatsilikti nuo technologijų, kad finansų sistema išliktų saugi ir patikima.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sakė, kad Lietuva per pastaruosius metus tapo „fintech žvaigžde“, tačiau jis pabrėžė, kad būtina išlaikyti ir plėtoti atsparumą bei bendradarbiavimą, valdyti rizikas, taip pat reikėtų daugiau dėmesio skirti vartotojui – finansinių paslaugų prieinamumui ir kokybei.
„Lietuvoje veikia per 250 fintech įmonių, tačiau pats skaičius yra beprasmis – už jo turėtų slypėti priemonės ir įrankiai, leidžiantys teikti į vartotoją orientuotas paslaugas, kurti vertę bei reguliavimo ir priežiūros požiūriu – tinkamas rizikos valdymas, užtikrinantis veiklos tęstinumą“, – konferencijoje sakė G. Šimkus.
Jis taip pat teigė, kad pirmenybė turi būti teikiama kokybei, o ne kiekybei, bei pinigų plovimo prevencijai.
Klabėdamas apie ateities naujoves, LB vadovas teigė, kad tai dar labiau padidins finansavimo greitį, suteiks daugiau efektyvumo ir pranašumų vartotojams. Reguliuojant šią sritį taip pat prisidės dirbtinis intelektas, tačiau svarbu pripažinti technologijų ir žmogaus sprendimo stipriąsias ir silpnąsias puses.
