ShutterstockKol didžiosios Europos ekonomikos – Vokietija, Italija ir Ispanija – susiduria su augančiu savų piliečių nutekėjimu, naujausi Eurostato duomenys atskleidžia netikėtą tendenciją žemyno rytuose.
Lietuva, kartu su Bulgarija, tapo retomis išimtimis, sugebėjusiomis pilnai absorbuoti emigracijos srautus ir fiksuoti teigiamą gimusių šalyje piliečių migracijos balansą.
„DataPulse Research“ atlikta 19 Europos šalių analizė rodo niūrų vaizdą: net 17-oje jų 2024 m. fiksuotas neigiamas gimusių šalyje piliečių migracijos balansas (išvyksta daugiau nei sugrįžta). Visgi šios „tyliosios emigracijos“ fone Lietuvos pasiekimai atrodo istoriškai reikšmingi.
Lietuvos fenomenas: nuo masinio praradimo iki lyderystės
Lietuvos istorija pastaraisiais dešimtmečiais buvo paženklinta dramatiškais populiacijos praradimais. Skaičiuojama, kad tarp 2004 (įstojimo į ES) ir 2019 metų šalis prarado apie 25 proc. savo gyventojų. Tai buvo vienas didžiausių nuosmukių Europoje.
Tačiau 2024 m. duomenys rodo pilną srauto apsisukimą. Lietuva pasiekė didžiausią teigiamą gimusių šalyje piliečių migracijos rodiklį tarp visų analizuotų šalių, skaičiuojant 1000 gyventojų (+2,67). Absoliučiais skaičiais į Lietuvą sugrįžo 7747 daugiau piliečių, nei iš jos išvyko.
Tai reiškia, kad Lietuva ne tik sustabdė „protų nutekėjimą“, bet ir sėkmingai vykdo „protų cirkuliaciją“ – pritraukia atgal svetur patirties, kapitalo ir profesinių ryšių įgijusius talentus. Tyrimai rodo, kad sugrįžtantys piliečiai atneša neproporcingai didelę nauda šalies ekonomikai.
Kontrastas su Vakarų Europa
Lietuvos sėkmė ypač ryški lyginant su didžiosiomis ES šalimis:
- Vokietija. 2024 m. fiksavo grynąjį 91 067 šalyje gimusių žmonių praradimą. Nuo 2005 m. Vokietija kumuliatyviai prarado virš milijono savų piliečių. Ypač neramina tai, kad sugrįžtančiųjų skaičius sumažėjo 26 proc. palyginti su 2019 m.
- Italija. Savų piliečių praradimas (grynas minusas – 64 917) paspartėjo net 80 proc. nuo 2019 m., o du trečdaliai išvykstančiųjų yra darbingo amžiaus asmenys.
- Ispanija. Nors oficialiai skelbia apie teigiamą migraciją, duomenys pagal gimimo vietą rodo, kad šalį vis dar palieka 31 548 Ispanijoje gimusiais asmenimis daugiau nei sugrįžta. Bendrą balansą gelbsti natūralizuoti piliečiai (atvykėliai iš Pietų Amerikos).
Lietuvos ir Bulgarijos pavyzdžiai rodo, kad tvari ekonominė plėtra ir gerėjančios gyvenimo sąlygos gali veiksmingai apsukti net ir pačius giliausius, dešimtmečius trukusius emigracijos srautus.
Kodėl jie išvyksta, kodėl sugrįžta?
Analizė rodo, kad pagrindinės emigracijos priežastys iš Vakarų Europos yra atlyginimų skirtumai (pavyzdžiui, tarp Vokietijos ir Šveicarijos), didelė mokesčių našta (Vokietija užima antrą vietą EBPO pagal mokesčių naštą darbui – 47,9 proc.) bei būsto įperkamumo krizė (pavyzdžiui, Nyderlanduose).
Nors individualūs motyvai grįžti į Lietuvą šiame duomenų rinkinyje nebuvo tiesiogiai tiriami, bendra tendencija rodo, kad mažėjantis pragyvenimo lygio atotrūkis tarp Rytų ir Vakarų Europos yra esminis veiksnys. Sugrįžtantieji dažnai vertina ne tik ekonomines galimybes, bet ir gyvenimo kokybę, socialinius ryšius bei galimybę pritaikyti svetur įgytas žinias gimtinėje.
Lietuvos sėkmės istorija rodo, kad „tylioji emigracija“ nėra neišvengiama lemtis, o reiškinys, kurį galima suvaldyti ir netgi paversti valstybės strateginiu pranašumu.
