ScanpixĮ galingiausias pasaulio ginkluotąsias pajėgas amerikiečiai stoja savanoriškai. Kas juos skatina tai daryti?
1969 m., pačiame Vietnamo karo įkarštyje, JAV administracija nutarė šauktinius tarnybai rinkti loterijų būdu – taip siekta ištaisyti neteisingą šaukimo sistemą, per kurią bene trys ketvirtadaliai Vietname atsidūrusių karių buvo iš žemesnių socialinių sluoksnių, 64 proc. šauktinių buvo juodaodžiai.
„366 mėlynos kapsulės su gimimo datomis buvo sudėtos į didelį stiklinį indą ir traukiamos ranka, kad visiems 18–26 metų vyrams būtų suteikti šaukimo numeriai“, – rašoma JAV atrankinės sistemos interneto puslapyje. Atrinktų datų eiliškumas skelbtas per televiziją ir radiją. Jei jūsų gimtadienis ištrauktas vienas pirmųjų, tikriausiai į kariuomenę būsite pakviestas dar šiemet; jei kažkur link 200 – galite būti ramus.
Maždaug du trečdaliai Vietnamo kare dalyvavusių JAV karių buvo savanoriai, likusį trečdalį sudarė šauktiniai. 1965 m. prezidentas Lyndonas Johnsonas paskelbė, kad per mėnesį reikia pašaukti 35 tūkst. karių. 1971-aisiais buvo panaikintos išimtys studentams. Nuo 1964 iki 1973 m. buvo pašaukti beveik 2 mln. jaunų vyrų. Net ir su naująja loterijų sistema, kurios rezultatus televizorių ekranuose išblyškusios šeimos stebėjo iki pat 1972-ųjų pabaigos, visuomenės nuomonė apie Vietnamo karą, kariuomenę ir šaukimus sparčiai prastėjo.
