Shutterstock1779-aisiais britų audėjas Nedas Luddas, pagautas baimės ar įniršio, suskaldė dvejas audimo stakles ir užsidirbo vietą istorijos vadovėliuose – tapo XVIII ir XIX a. sandūroje veikusio luditų judėjimo įkvėpėju. Slapta organizacija, protestuodama prieš mašinų atimamą rankų darbą, audimo stakles daužė visoje Jungtinėje Karalystėje. Vis dėlto luditų įniršis progreso nesustabdė – mašinos skverbėsi į gamyklas, kur jų darbas buvo pigesnis, geresnis ir greitesnis.
Praėjus pustrečio šimtmečio istorija kartojasi – robotai ir DI algoritmai įsigali ne tik gamyklose. Pastaraisiais metais sparčiai tobulėjantis DI kėsinasi ir į daug žinių reikalaujančias darbo vietas: gydytojų, analitikų, ekonomistų, menininkų, programuotojų ir pan. Neapsaugoti net politikai – Danijoje pernai buvo įkurta Sintetinė partija, kurios lyderis yra pokalbių robotas, o už partijos programą ir jos vykdymą atsakingas DI. Partija įkurta siekiant atliepti maždaug 20 proc. danų interesų, per kiekvienus rinkimus pasirenkančių neiti balsuoti. Tiesa, bent jau kol kas Sintetinė partija rinkimuose taip pat nedalyvauja.
Ar technologinės naujovės darbo rinkoje sukurs naujuosius luditus ir kaip pati darbo rinka keisis artimiausioje ateityje?
Dar viena revoliucija
