Vytis SnarskisPasaulio ekonomika pastaraisiais metais sulaukia vieno smūgio po kito, tačiau mūsų šalis išsisuko nuo recesijos. Ovidijus Lukošius ir Liepa Žeromskaitė šio žurnalo numerio temoje aiškinasi, kur tyko pavojai, ar Lietuvai pavyks išsilaikyti ant kojų?
2022-ieji turėjo būti geri metai. Didelei gyventojų daliai įgijus imunitetą dėl skiepų ir ėmus vyrauti mažiau pavojingai omikron atmainai, pavasarį buvo laukiama paskutinių suvaržymų atšaukimo, o vasarą – ir nevaržomų atostogų atsivėrusiuose Pietų Europos valstybių kurortuose pilnomis kišenėmis per pandemiją sutaupytų pinigų.
Kai atrodė, kad jau grįžtama į normalaus gyvenimo vėžes, pasipylė blogos naujienos, susiraizgiusios į sunkiai išnarpliojamą priežasčių ir pasekmių pynę.
Blogiausia jų, žinoma, karas. Vasario 24 d. Rusijai įsiveržus į Ukrainą tamsūs debesys ėmė telktis ir virš Europos ekonomikos kylant vienai krizei po kitos. Ukrainos kaimynėms teko sugerti pabėgėlių bangą, nuo karo pradžios šalį palikus daugiau nei 6 mln. žmonių – beveik vien moterims su vaikais. Daugiausia atvyko į Lenkiją, bet daugiau nei 50 tūkst. iš jų prisiglaudė ir Lietuvoje. Tai gali būti ne pabaiga.
