Tačiau tik artimiausiais metais vyksiantys rinkimai parodys, ar populizmo banga iš tiesų atslūgo.
Nesustabdomi atrodę Europos populistai gavo atkirtį. Didžiulę nesėkmę 2019 m. rudenį Austrijoje patyrė kraštutinės dešinės Laisvės partija – jos ilgamečiam lyderiui Heinzui Christianui Strache’ei sukėlus skandalą, sužlugdžiusį Sebastiano Kurzo vedamą vyriausybę, pirmalaikiuose rinkimuose partija gavo 16 proc. balsų. Iš įtakingos politinės jėgos, turėjusios gynybos, vidaus, užsienio reikalų ir dar trijų ministrų portfelius, ji tapo 20 mandatų 183 vietų parlamente turinčia opozicine partija.
2020 m. pradžioje Italijos regioniniuose rinkimuose Šiaurės lyga sulaukė vos 3,5 proc. balsų. Itin griežta retorika migrantų atžvilgiu garsėjantis jos lyderis Matteo Salvini po 2018 m. vykusių nacionalinių rinkimų žadėjo ne tik supurtyti šalies politinę areną, bet ir suvienyti kitas euroskeptiškas politines jėgas Europoje. Šiaurės lyga turi antrą pagal dydį frakciją nacionaliniame parlamente, tebėra populiariausia politinė jėga, bet apklausose jos populiarumas per pusantrų metų nukrito nuo 36 iki 24 proc. Kiti parlamento rinkimai turi įvykti ne vėliau kaip 2023 m. birželio 1 d.
Su sunkumais pastaruoju metu susiduria Vokietijos kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). 2017 m. į šalies nacionalinę politiką ji įsiveržė su trenksmu: iškovojusi 94 mandatus žemuosiuose parlamento rūmuose, tradicinėms partijoms ji tapo tikru galvos skausmu. Sėkmingai AfD pasirodė ir 2019 m. vietos rinkimuose Saksonijoje – užsitikrinusi 27,5 proc. rinkėjų balsų ji tapo antra pagal dydį politine jėga žemės parlamente. Bet per koronaviruso pandemiją AfD reitingai smarkiai krito: 2021 m. vyksiančiuose Bundestago rinkimuose už ją ketina balsuoti mažiau nei 10 proc. rinkėjų, rytinėse Vokietijos žemėse, laikytose kraštutinės dešinės partijos bastionu, AfD populiarumas per metus nukrito 6 proc. ir siekia 18 proc.