Pigūs pinigai dabar tarsi auga ant lengvai pasiekiamo medžio. Kiek tai truks ir ką darysime su šiuo derliumi?
„Dabar ne laikas balansuoti biudžetus“, – spalį pareiškė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva. Tai buvo reakcija į britų iždo kanclerio pažadą po pandemijos išlyginti Jungtinės Karalystės pajamas ir išlaidas. K. Georgievos žinutė buvo skirta ne tik jam – pasak TVF vadovės, tai šiandien neturėtų būti vienos valstybės prioritetas. Atvirkščiai, siaučiant COVID-19 krizei šalys raginamos nedidinti mokesčių ir nenutraukti verslui bei gyventojams skirtų paramos paketų.
Tai smarkiai skiriasi nuo 2007–2008 m. finansų krizės, kurią lietuviai dar gerai prisimena kaip diržų veržimo laikotarpį. Su kai kuriomis tais laikais įvestomis priemonėmis, kaip padidintu pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), gyvename iki šiol. Tačiau šiandienės krizės ištakos yra kitokios, todėl ir imamasi nestandartinių veiksmų. Kadangi priklausome euro zonai, galime naudotis pranašumais, kurių neturi dauguma besivystančių valstybių. Svarbiausias jų yra galimybė gauti paskolas itin žemomis palūkanomis.
