Vyčio Snarskio pieš.Įtraukusis ugdymas turėtų į bendrąjį ugdymą įtraukti vaikus su specialiaisiais poreikiais, tačiau šį rudenį jis į bendrą diskusiją įsuko populistus politikus ir dalį visuomenės
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
„Viskas yra tik mūsų galvose“, – pokalbyje su IQ teigė Islandijos universiteto docentė Edda Óskarsdóttir ir rodomuoju pirštu bedė sau į smilkinį. Švietimo ekspertė E. Óskarsdóttir pasakojo apie atviras Islandijos klases, kur vieną grupę nuo kitos skiria tik užuolaidos. „Bet kuriuo metu galime pergrupuoti mokinius pagal jų įgūdžius ir poreikius, o mes, mokytojai, tarpusavyje pasiskirstome ir dirbame su tuo, ką geriausiai išmanome ir gebame“, – pasakojo ji ir nusistebėjo sužinojusi, kad Lietuvos mokiniai sėdi tame pačiame suole su tais pačiais bendraklasiais. „Tai gal jūsų mokyklų klasės labai mažos?“ – paklausė ji ir iškart gavo atsakymą – ne, didmiesčių klasės neretai yra perpildytos.
Kalbant apie įtraukųjį ugdymą su užsienio valstybių ekspertais tampa įprasta girdėti, kad neįgaliųjų įgalinimas švietime tėra tik viena visų švietimo sistemos dalių, kuriomis valstybė siekia suteikti vienodas galimybes visiems mokiniams be išimties. Tačiau Lietuvoje įtraukusis ugdymas šiandien yra įgavęs tik vieną prasmę – neįgaliųjų ir specialiųjų ugdymo poreikių (SUP) turinčių mokinių integracija į bendrąjį ugdymą.
