2008 m. kilusi pasaulinė krizė Lietuvoje turėjo ir šalutinį efektą – nekilnojamojo turto (NT) burbulą, išpūstą didelių vartotojų lūkesčių ir lengvai dalijamų paskolų, kuris triukšmingai sprogo. Pastaraisiais metais NT kainos sparčiai auga, bet tai lemia kitos priežastys.
NT agentūros „Ober Haus“ duomenimis, per metus (nuo 2021 m. balandžio iki 2022 m. balandžio) butų kainos kilo visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje – vidutiniškai 22,6, Kaune – 23, Klaipėdoje –17,7, Šiauliuose – 17,2 ir Panevėžyje – 15,4 proc.
Registrų centro duomenimis, iš viso Lietuvoje šių metų balandį buvo parduota 21 proc. mažiau butų nei pernai tą patį mėnesį, ir pardavimų lygis grįžo į 2019 m. Sprendimą atidėti būsto įsigijimą galėjo lemti ir Rusijos invazija į Ukrainą, pirmosiomis karo savaitėmis sukūrusi neapibrėžtumo atmosferą, bet tai netapo tendencija. NT rinkoje ryškiau matome sumažėjusią pasiūlą ir vis dar aukštą paklausą. Gyvybės NT rinkai įpūtė ir pabėgėliai iš Ukrainos, taip pat į Lietuvą plūstelėję rusai ir baltarusiai.
„Ober Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims Raimondas Reginis įžvelgia šiokią tokią galimybę, kad NT kainos ims augti lėčiau: „Greitai padidinti naujos statybos būsto pasiūlos nepavyks. Taip pat neaišku, ar ukrainiečiai ir baltarusiai čia liks ilgam, ar netrukus išvyks. Paklausa taip pat priklauso nuo karo įtakos pasaulio ekonomikai, gyventojų pasitikėjimo ir perkamosios galios. Viena vertus, visoje Lietuvoje turime mažą būsto pasiūlą, bet yra grėsmė, kad sumenks paklausa ir galbūt tokio spartaus kainų augimo, kokį matėme pernai, neišvysime.“