2022 m. kainos nekilnojamojo turto (NT) rinkoje triuškino rekordus. Pernai trečią ketvirtį, Valstybės duomenų agentūros (VDA) skaičiavimais, būsto kainos buvo pakilusios 19,3 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2021-aisiais (22 proc. Vilniuje ir 17,1 proc. likusioje Lietuvoje, žr. grafiką).
2022 m. pradžioje lietuviai (išskyrus vilniečius) už būstą mokėjo 144 proc. daugiau nei 2007-aisiais, prieš pat sprogstant NT burbului. Vilniečiams kainos nuo to laiko pakilo 114 proc.
Palyginti su kitomis penkiomis valstybėmis, išskirtomis ir pirmajame temos tekste, matyti, kad Lietuva yra čempionė ir pagal būsto, ir pagal jo nuomos kainų augimo tempą. Anot Eurostato, nuo 2015 iki 2021 m. būsto kainos Lietuvoje pakilo 63,8 proc. – 26,3 procentinio punkto daugiau nei ES vidurkis. Vokietijoje kainos augo 54 proc., Estijoje – 52,8 proc., Lenkijoje – 47,7 proc. Italijoje būsto kainos pakilo vos 3 proc. Nuomos kainos taip pat didėjo sparčiausiai, nors Eurostato duomenys neapima 2022 m. vasaros burbulo, kai Lietuvą pasiekė dešimtys tūkstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių bei nuo represijų sprunkančių rusų ir baltarusių. Tuo pačiu laikotarpiu nuomos kainos Lietuvoje šoktelėjo 31,8 proc., Estijoje – 29,9 proc., Lenkijoje – 24,3 proc. Gerokai mažiau nuomos kainos augo Vokietijoje (9 proc.) ir Italijoje (1,4 proc.). ES vidurkis buvo 8 proc.
2022 m. lietuviai pamažu ėmė atsitokėti iš pandemijos metu užvaldžiusio noro laisvas santaupas investuoti į NT. Registrų centro duomenimis, 2022 m. pirmą ketvirtį būstų buvo parduota 18,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Būstų rezervacijų 2022 m. pradžioje taip pat reikšmingai sumenko – 74,8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2021 m.