BNS nuotr.Dainius Kreivys seniai ir neslėpdamas svajojo apie energetikos ministro postą, tad niekam nebuvo abejonių, kam jis atiteks, kai Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo teisę sudaryti Vyriausybę. D. Kreivys praeityje buvo konservatorių šešėlinis energetikos ministras, o 2008–2011 m. ėjo ūkio ministro pareigas, iš kurių buvo priverstas pasitraukti dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto. Ambicingas, patyręs, bet mažakalbis politikas gavo progą atsigriebti. Pradžia buvo gera.
Pirmuoju iššūkiu D. Kreiviui tapo apsauginio barjero Baltarusijos pasienyje, kai stengiantis užkirsti kelią nelegalių migrantų srautui iš Baltarusijos buvo susirūpinta pasienio apsauga, statyba. Darbas buvo pavestas Energetikos ministerijai pavaldžiai bendrovei „Epso-G“, ir ši viską įgyvendino sėkmingai – per metus pasienyje iškilo tvora, tilpusi ir į numatytas biudžeto lėšas, ir į darbų tvarkaraštį.
D. Kreiviui teko nuskinti ankstesnių ministrų pasėtus gėlių žiedus. Pirmą kartą buvo išbandyta bendra Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis. Nors pirmieji darbai pradėti dar 2015 m., 2021-ųjų rudenį jungtis išplėsta, o po bandymų tapo aišku, kad „LitPol Link“ visiškai parengta veikti sinchroniškai su Vakarų Europa ir kritiniu atveju Lietuva elektros energiją galėtų gauti iš Lenkijos.
Aiškius apmatus įgauna ir planai dėl vėjo jėgainių parko Baltijos jūroje. Kitąmet ketinama skelbti aukcioną parko plėtrai, o šalia planuojama statyti dar vieną iki 700 MW galios parką. Pirmąjį vėjo jėgainių parką atidaryti numatoma 2028 m., vien jis turėtų pagaminti bent ketvirtadalį šalyje suvartojamos elektros energijos kiekio. Energetikos krizė pritildys ir vėjo jėgainių kritikus, visuomenei ėmus itin palankiai vertinti žaliuosius pokyčius.
