ScanpixŠiais metais JAV ūkis pirmą kartą nuo 1976 m. gali augti sparčiau nei Kinijos. „Bloomberg“ gegužę pateiktos prognozės duomenimis, Kinijos ekonomika šiemet augs vos 2 proc., JAV – 2,8 proc. Tai, kad didžiausias pasaulio ūkis plėtros greičiu aplenks antrąjį pagal dydį, įdomi detalė, bet Kinijos problemos kelia grėsmę viso pasaulio ekonomikos plėtrai.
Į kampą Kinija varosi pati, bandydama vienu metu pasiekti tris neįmanomus tikslus: vykdyti nulinio COVID-19 politiką, BVP užauginti 5,5 proc. ir išlaikyti stabilų skolos ir BVP santykį. Jau tapo akivaizdu, kad tai neįmanoma, tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pirmenybę teikia kovai su pandemija – įveda griežtą karantiną ir stabdo ekonominę veiklą. Rudenį perrinkimo trečiai penkerių metų kadencijai siekiantis Komunistų partijos vadovas baiminasi, kad jo autoritetą sužlugdytų didelis mirčių nuo COVID-19 skaičius, šaliai nesugebėjus paskiepyti pakankamai vyresnio amžiaus gyventojų. Tačiau Xi Jinpingas gali sulaukti pykčio dėl griežtų karantino priemonių ir besikaupiančių ekonominių problemų.
Kiniško karantino ypatumai ypač ryškūs didžiausiame šalies mieste Šanchajuje. Nuo kovo pabaigos besitęsiantis griežtas lokalus karantinas turėjo baigtis dar balandį, tačiau dėl 9 tūkst. naujų atvejų 26 mln. gyventojų turinčiame didmiestyje buvo pratęstas neribotam laikotarpiui. Neseniai paskelbta, kad karantino ribojimai mieste bus atlaisvinti iki birželio 1 d., tačiau rašant šį straipsnį dar nebuvo garantijų, kad ir šįkart sprendimas nebus atšauktas. Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame vienas Šanchajaus gyventojų vaikšto gatvėmis ir stabdo automobilius prašydamas maisto, nes neturėdamas darbo gali numirti iš bado.
Tokius karantinus išgyveno dar bent kelios dešimtys Kinijos miestų. Vienuose savaitę ar dvi trunkantys ribojimai apima kelis rajonus arba taikomi tik tam tikroms paslaugoms, kaip taksi ar metro, kituose tęsiasi ištisus mėnesius.
