ShutterstockKremliaus propagandai grasinant Europos miestus paversti branduoliniais pelenais, NATO skeptikui Donaldui Trumpui įsibėgėjant kovoje dėl Baltųjų rūmų, net ir amžini pacifistai europiečiai pradėjo svarstyti, kaip ES galėtų pati užsitikrinti branduolinį atgrasymą
Kad jau daugiau nei pusę amžiaus Europą saugantį JAV branduolinį skėtį galėtų pakeisti pačių europiečių branduoliniai ginklai, iš pirmo žvilgsnio atrodo fantazija. Užtenka prisiminti kairiųjų pacifistų protestus prieš JAV bazes Europoje ar nesibaigiančias kalbas apie Europos armiją, kuri vis dar tik miražas. Vis dėlto Rusijos agresija prieš Ukrainą ir nuolatiniai Kremliaus retoriniai žvanginimai branduoliniu ginklu negali nekelti nerimo.
Be to, kaip primena Londono ekonomikos mokyklos strateginių studijų profesorius Maximilianas Terhalle’as, Kinija per kelerius ateinančius metus siekia padidinti turimų branduolinių galvučių skaičių nuo 400 iki 1 tūkst., ir tai ne tik kelia grėsmę branduoliniam strateginiam paritetui, apsunkina JAV atgrasymą, bet ir prisidėjo prie Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties, kuri ribojo mažo ir vidutinio nuotolio branduolinę ginkluotę Europoje, žlugimo. Dabar panašus likimas šviečiasi ir Naujajai START sutarčiai, kuri ribojo didelio nuotolio branduolinius ginklus.
Dar didesnes baimes kelia D. Trumpo sugrįžimas į galingiausios pasaulio valstybės vadovo postą. Kaip prisimena jo aplinka ir tie patys Europos politikai, per pirmą kadenciją 2017–2021 m. nenuspėjamas JAV lyderis rimtai svarstė apie pasitraukimą iš NATO, taip pat branduolinio saugumo garantijų Senajam žemynui atsisakymą. Dabar dauguma amerikiečių apklausų rodo, kad, nors turi teisinių problemų, D. Trumpas šių metų lapkritį gali laimėti prezidento rinkimus ir sugrįžti į Baltuosius rūmus dar labiau nenuspėjamas ir dar labiau įsiutęs.
