Shutterstock„Europos oro uostuose aviaciniai degalai baigsis po trijų savaičių.“ „Lufthansa“ dėl išaugusių degalų kainų atšauks 20 tūkst. skrydžių.“ „Skrydžių bendrovės rengia nepaprastųjų situacijų planus.“ Pasaulio žiniasklaidoje netrūko grėsmingų antraščių, prasidėjus Irano karui, o vėliau ir Hormuzo sąsiaurio blokadai. Aviacija tapo itin pažeidžiama. Persijos įlankos šalys iki konflikto tiekdavo apie penktadalį pasaulio naftos ir trečdalį aviacinių degalų. Apie du trečdalius aviacinių degalų kuro Europa pasigamina pati, tačiau apie 75 proc. importo atkeliauja būtent iš Persijos įlankos šalių, kaip rodo Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) duomenys.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Labiausiai pažeidžiamos yra išsivysčiusios Azijos šalys, bet krizė gresia ir Europai, kuri Irano karo pradžioje turėjo aviacinių degalų atsargų maždaug 50 dienų. Jei Hormuzo sąsiauris liks uždarytas ir birželį, vasaros pabaigoje Europa susidurs su aviacinių degalų deficitu, o mažesniuose oro uostose jų gali pritrūkti dar anksčiau. Oro linijų bendrovės pirmiausia atsisako trumpų vietinių ir europinių skrydžių. Europos Komisija jau pasiūlė degalų dalijimosi tarp 27 ES šalių mechanizmą, kuris, pasak energetikos komisaro Dano Jørgenseno, padėtų efektyviau valdyti atsargas. Situacija dar labiau komplikuotųsi, jei JAV, sekdamos Kinijos pavyzdžiu, siekdamos suvaldyti vidaus kainas uždraustų aviacinių degalų, kurie nuo metų pradžios pabrango dvigubai, eksportą.
Visa tai Europos kovoje su aviacijos tarša atveria naują frontą už energetinę nepriklausomybę. Abu šie tikslai vienas kitą papildo.
