Vytis SnarskisKoronavirusas atskleidė įsisenėjusias visuomenių ir valstybių ligas. Ir suteikė šansą jas išgydyti.
Kinų prakeiksmas „linkiu gyventi įdomiais laikais“ 2020-aisiais visame pasaulyje išsipildė su kaupu. Tokio masto sukrėtimo ir permainų Lietuva nematė nuo 1990-ųjų, Europa – nuo Antrojo pasaulinio karo, o JAV – nuo Didžiosios depresijos laikų. Tačiau žmonijos patirtis primena, kad karas ir maras taip pat yra progreso variklis.
Trečdalio Europos gyventojų gyvybę XIV a. viduryje nusinešęs maras paklojo pamatus Renesansui, sumenkino Bažnyčios įtaką ir pastūmėjo žemyną išsiveržti iš tamsiųjų viduramžių. Prireikė šimtmečių atsikurti daugelio šalių populiacijai, tačiau pokyčiai tapo negrįžtami.
Nebūtų sąžininga COVID-19 pandemiją lyginti su Juodąja mirtimi ar ispaniškuoju gripu, tačiau nugalėję šią pandemiją greičiausiai suskaičiuosime daugiau nei 2 mln. mirties atvejų. Tai siaubinga kaina šių dienų pasaulyje, kuriame žmogaus gyvybė neįkainojama, bent jau vakarietiškų demokratijų požiūriu.
