ShutterstockXXI a. pradžioje gimę vaikai jau spėjo suaugti. Interneto amžiuje užaugę jaunuoliai įpratę, kad neišsemiami informacijos klodai jiems lengvai pasiekiami, autoritetus lengva greitai „pasodinti“ į vietą virtualioje socialinėje erdvėje, o kalbėtis su už tūkstančių kilometrų esančiu asmeniu galima taip, tarsi jis sėdėtų šalia.
Šie suaugėliai vienas po kito baigia mokyklas, gauna teisę balsuoti, įsilieja į darbo rinką ir kuria šeimas. Kartu su jais žaibo greičiu tobulėja ir naudojamos technologijos. Didelė tikimybė, kad jų vaikai apie „iPhone 13“ kalbės taip pat, kaip mes dabar šnekame apie taksofonus.
Tūkstantmečių sandūroje gimusius vaikus pastarąjį dešimtmetį buvo populiaru vadinti Z karta. Tačiau mokslininkai vis dažniau tokioms etiketėms nepritaria. „Žmonių pasaulėžiūrą ir asmenines savybes nulemia daug veiksnių, todėl manau, kad šiandien griežtas žmonių suskirstymas į kartas išlieka vis mažiau aktualus ir reikšmingas, – kalbėjo JAV programavimo paslaugų įmonės „Devbridge“ žmonių ir organizacijos plėtros direktorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto profesorė Raimonda Alonderienė. – Tuo labiau kad priskirdami žmones tam tikroms kartoms įvairūs šaltiniai prasilenkia net iki 10 metų skirtumu.“
Pašnekovės teigimu, lūkesčiams ir pasirinkimams įtakos turi ir gyvenimo tarpsniai – norai ir įsipareigojimai gali skirtis, kai žmogus tik pradeda ieškoti darbo, kai turi mažų vaikų ar išeina į pensiją.
