ShutterstockBet politinė įtaka dėl to ne mažesnė
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Ironiška beveik iki tokio skausmo, kad būtų gaila prezidento. 2024 m. rinkimus Donaldas Trumpas iš dalies laimėjo siautėdamas dėl infliacijos, dėl kurios kaltino Demokratų partiją. Jis pažadėjo „labai, labai greitai“ numušti kainas ir kad „Amerika vėl bus įperkama“. D. Trumpas tikrai žinojo, kad tai neišpildomas pažadas: dar nebuvo atvejo, kad be gilios recesijos visame ūkyje kristų kainos. O ir pradėjus antrą kadenciją bene ryškiausia D. Trumpo kainų politika buvo jas tik padidinti, prie JAV importo kainos pridėjus ir baisingus muitus.
Praėjo metai. Kainos išlieka aukštos, o vaidmenys apsivertė. Vangiai pabandę sutelkti žmones neįkvepiančiais šūkiais nuo „gausos“ iki „antimonopolinės kovos“, demokratai nusitvėrė „įperkamumo“ kaip išjudinančios politinės temos. Zohranas Mamdani iš kairiojo partijos sparno būtent šią temą pabrėžė pergalingoje Niujorko mero rinkimų kampanijoje, pažadėjęs nemokamus autobusus ir įšaldyti nuomos kainas. Tą idėją pasirinko ir tokie nuosaikieji kaip išrinktoji Naujojo Džersio gubernatorė Mikie Sherrill, pažadėjusi nuo pirmos dienos skelbti kritinę padėtį dėl komunalinių paslaugų kainų. Regis, rinkėjai pritaria demokratams, kad įperkamumo krizė yra.
