ScanpixTurbūt sunku surasti kitas tris mažas ir viena prie kitos prigludusias valstybes, kurios būtų tokios nepanašios. SSRS sudėtyje buvusios Armėnija, Azerbaidžanas ir Sakartvelas pasižymi skirtinga kultūra, religija, politine ir ekonomine padėtimi, geopolitine vizija ir net temperamentu. Visgi jas kai kas ir vienija – tarpusavio konfliktai, taip pat didelė galingesnių kaimynių įtaka neleidžia joms pačioms spręsti savo likimo.
Armėnija, ilgus metus buvusi itin artima Rusijos sąjungininkė, kiek netikėtai atsikratė autokratinio lyderio ir mėgina stiprinti demokratiją. Azerbaidžanas, išsiskiriantis gausiais gamtos ištekliais, tvirtai valdomas postą iš tėvo paveldėjusio diktatoriaus. Islamą išpažįstantys azerai yra etniškai artimi turkams, abi valstybes sieja itin glaudūs ryšiai. O nerimastingas Sakartvelas, kaip ir Armėnija turintis nepriklausomą Krikščionių bažnyčią, demonstravo aiškiausią valią prisijungti prie Vakarų pasaulio.
Kartvelai buvo ryžtingiausiai nusiteikę atsikratyti sovietų jungo ir 1991 m. pasiekė nepriklausomybę, kuri kainavo žmonių aukų. Agresiją šalis vėl patyrė 2008-aisiais, kai žaibiškai įsiveržusi Rusijos kariuomenė priartėjo prie sostinės Tbilisio. Po to kiek atsitraukė, bet atkando Pietų Osetijos ir Abchazijos regionus, juose įkūrė marionetinius režimus.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho šias šalis palieka priklausomas nuo didžiųjų kaimynių – Rusijos, o pastaruoju metu ir Turkijos. Armėnų gyvenamame, bet Azerbaidžanui priklausančiame Kalnų Karabache kraujas ėmė lietis 1988-aisiais, dar net nesugriuvus SSRS. 1992 m. jau nepriklausomos valstybės susirėmė kare, kuris pareikalavo 35 tūkst. gyvybių. Rusijos palaikoma Armėnija Kalnų Karabachą kontroliavo beveik tris dešimtmečius, tačiau pernai rugsėjį kilus dar vienam karui Turkijos remiamas Azerbaidžanas perėmė regiono kontrolę. Galiausiai prie paliaubų stalo abi puses susodino Maskva ir mažiausiai penkeriems metams įvedė savo taikdarių pajėgas. Konfliktas užkonservuotas, bet neišspręstas.
