ShutterstockSparti technologijų plėtra užribyje palieka ištisas visuomenės grupes, kurioms tiesiog trūksta žinių jomis naudotis. Kadangi DI produktams valdyti reikia anglų kalbos žinių, už borto gali likti du trečdaliai Lietuvos – Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad angliškai mūsų šalyje moka 31,1 proc. gyventojų, dažniausiai 15–44 metų.
„Apple“ asistentė „Siri“ ir „Amazon“ „Alexa“ nekalba lietuviškai, o jos galėtų padėti vyresniesiems balsu išsikviesti pagalbą, leisti valdyti prietaisus. Nėra abejonių, kad lietuviškai suprantantis DI yra reikalingas, bet kas turėtų sumokėti už jo lietuvių kalbos pamokas?
Kalbos atpažinimo technologijoms kurti reikia didelių duomenų rinkinių. Bendrovės „AI Connections“ vadovas Deividas Matačiūnas atkreipė dėmesį, kad anglų kalba tapo dominuojanti ir DI srityje, nes mokslininkai savo darbuose, straipsniuose, knygose dažniausiai vartoja būtent ją, todėl internete daugiausia duomenų yra angliškai. Šiai kalbai pritaikytų modulių yra apie 10 tūkst., ispanų, portugalų, kinų – arti tūkstančio, o kitos kalbos, tarp kurių yra ir mūsų gimtoji, sudaro tik itin mažą dalį.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkė, Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorė Olga Kurasova įsitikinusi, kad, kol DI nekalbės lietuviškai, nebus įmanoma jo taikyti visuotinai. „Vaikams, senjorams, kitoms grupėms bendravimas anglų kalba neprieinamas. Kad su DI sistemomis galėtų susišnekėti visi, jos turi kalbėti lietuviškai. DI galima laikyti pažangiu tik tada, kai žmogus net neatskiria, ar jis bendrauja su kitu žmogumi, ar su robotu“, – pasakojo O. Kurasova.
