ScanpixSocialinių tinklų reikšmė iškilo per Arabų pavasarį prieš daugiau nei vienuolika metų. Tačiau Ukrainos kare jiems tenka išskirtinis vaidmuo. Taip pat dėl to, kad ir agresorius, ir užpultieji gali susikalbėti ta pačia kalba.
Rusijai įsiveržus į Ukrainą Lietuvos gyventojai į savo išmaniuosius telefonus ėmė masiškai diegti pokalbių programėlę „Telegram“. Ruso Pavelo Durovo sukurta programėlė dar prieš karą buvo populiari ir Rusijoje, ir Ukrainoje, paskyras 500 mln. vartotojų turinčiame tinkle susikūrę daugelis šių šalių gyventojų, o su auditorija skirtus bendrauti kanalus – žiniasklaidos priemonės ir socialinių tinklų žvaigždės.
Nuo pirmos karo dienos vaizdai telegramo kanaluose ir kituose socialiniuose tinkluose prikaustė daugelį, nors ir vertė nusukti akis. Degantys tankai su negrabiai nupieštais Z ar V simboliais, smingantys sraigtasparniai ir ore sprogstantys naikintuvai, sudarkyti rusų karių kūnai, motinoms skambinantys belaisviai ir daugiabučius griaunančios pabūklų salvės – vaizdo siužetai ir nuotraukos kūrė vis stipresnį okupantų kariuomenės nesėkmės ir nepamatuoto žiaurumo įspūdį. Panašių vaizdų galima rasti ir kituose socialiniuose tinkluose, o tiktokas net pagrasino cenzūruoti karo vaizdus.
Tai, kad karo korespondentais tapo įvykių centre atsidūrę Ukrainos gyventojai ir kovotojai, o iš Rusijos karių buvo atimti mobilieji telefonai, lėmė akivaizdžią ukrainiečių persvarą šio karo informaciniame fronte. Dar pridėkime empatiją aukai ir neapykantą agresoriui.
