Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, liepos 25 d.


EUROPOS GYNYBOS PRAMONĖ
Karo dievų nemalonėje: keturios Europos gynybos pramonės bėdos ir du būdai jas išspręsti
Evaldas Labanauskas, IQ biuro Briuselyje vadovas

Šaltojo karo pabaiga ir vėlesni JAV pajėgų prižiūrimi gana taikūs trys dešimtmečiai leido europiečiams vos ne iki minimumo sumažinti savo gynybos biudžetus ir taip sutriuškinti Europos gynybos pramonę. Tai tapo akivaizdu prasidėjus Rusijos visa apimančiai agresijai prieš Ukrainą ir Vakarams suskubus teikti karinę pagalbą.

Pavyzdžiui, kariniu požiūriu stipriausia ES valstybė Prancūzija 2022 m. Kyjivui perdavė 18 mobilių haubicų „Cezar“ (plačiau apie Ukrainos kare naudojamus vakarietiškus ginklus skaitykite straipsnyje „Mirties poligonas“), ir tai sudarė net ketvirtadalį visų jos atsargų, kurioms atkurti prireikia mažiausiai 18 mėnesių. Skaičiuota, kad, vykstant tokiems mūšiams kaip Ukrainoje, Europoje per metus pagaminamų 155 mm artilerijos sviedinių užtektų tik šiek tiek daugiau nei trims savaitėms. Visose Europos šalyse, kurios ėmėsi remti Ukrainą, ginkluotės sandėliuose švilpauja vėjai.

Neįgyvendinti pažadai Ukrainai

Tiesa, prasidėjus agresijai netrūko ambicingų pažadų apie Europos gynybos gaivinimą ir paramą Kyjivui. ES įsipareigojo per metus pagaminti ir perduoti Ukrainai milijoną sviedinių, bet pažadas bus įgyvendintas tik pusiau. Vis dėlto ir dabar kai kurie politikai mato ne tuščią, o pusiau pilną Europos ginkluotės stiklinę.

2024 03 04 08:21
Spausdinti