ELTAPradėkime nuo ironiškos prognozės, kad 2026 m. parlamento rinkimai Latvijoje turėtų pagerinti visus aktyvumo rekordus, kitaip latviai pasirodys apgailėtini dviveidžiai. Kodėl? Nes pasitikėjimas partijomis vienas žemiausių ES, o rinkėjai pagaliau galės balsuoti už partiją „Be partijų“. Ji žada laimėjusi paleisti Saeimą ir pakeisti rinkimų sistemą taip, kad bet kas galėtų kandidatuoti į pareigas „nesusitepęs partijomis“. Šio judėjimo, kuris triukšmingai įžengė į politinę areną tik spalio viduryje, lyderis yra populiarus teatro režisierius Alvis Hermanis, reguliariai rašantis internete apie neišvengiamą Latvijos žlugimą, jei šalis nebus išlaisvinta iš „parazitų biurokratų“ valdžios. Reikia pripažinti, kad aktyvistams trūksta biurokratinio punktualumo – jie praleido įstatymu nustatytą metų terminą naujai partijai įsteigti, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, todėl, norėdami pateikti savo idėjas rinkėjams, turės perimti kokią nors esamą partiją. Kada ir kaip tai įvyks, dar neaišku.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Nors „Be partijų“ partijos reitinguose dar nėra, kiti populistai užima lyderių pozicijas. Oligarchas Ainaras Šleseras, pasinaudojęs per pandemiją kilusiu priešiškumu skiepams ir įkvėptas Donaldo Trumpo, įkūrė naują projektą „Latvija pirmiausia“ (LP). A. Šleseras iš didžiosios politikos buvo pašalintas 2011 m. Tuo metu teisėsauga tyrė didelio masto korupciją, bet Saeima atsisakė leisti atlikti kratą A. Šlesero namuose. Todėl prezidentas Valdis Zatleras, susirūpinęs dėl oligarchų privatizuojamos valdžios, pasiūlė paleisti Saeimą, o A. Šleseras nebuvo perrinktas pirmalaikiuose rinkimuose. Bet po dešimtmečio grįžęs į politiką jis 2022 m. buvo išrinktas į dabartinę Saeimą. Tačiau niekas rimtai nesvarstė galimybės sudaryti koaliciją su populistais, turinčiais verslo ryšių su Rusija (A. Šlesero ir kito oligarcho Andri Škelės šeimos kartu su Vladimiro Putino milijardieriumi Dmitrijumi Mazepinu, kuriam taikomos ES sankcijos, valdo trąšų terminalą Rygos uoste). Tas pats nutiko praėjusią vasarą po A. Šlesero oficialios „pergalės“ rinkimuose Rygoje – nors jo sąrašas gavo daugiausia balsų (13 vietų iš 60), jis liko opozicijoje. Šiuo metu už LP pasirengę balsuoti apie 9 proc. respondentų. Daugiau nei trečdalis vis dar nežino, už ką balsuos, arba visai neketina eiti į rinkimus.
Reitinguose netoli LP yra dvi valdančiosios koalicijos partijos – daug metų valdžioje buvusi centro dešinioji „Naujoji vienybė“ (nors ministrė pirmininkė Evika Silina negali pasigirti teigiamais reitingais) ir „Progresyvieji“, kurie daug dėmesio skyrė socialiniam teisingumui ir žmogaus teisėms ir ne tik pirmą kartą pateko į vyriausybę, bet ir 2025 m. laimėjo Rygos mero postą.
