Vytis SnarskisLietuvai įsivėlus į konfliktą su Kinijos Liaudies Respublika dėl plėtojamų santykių su Taivanu, IQ kviečia iš arčiau susipažinti su šia sala. Pirmajame rašinyje – apie jos istoriją ir politiką. Kituose dviejuose – apie ekonomikos raidą ir santykius su ES.
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen nusiteikusi ryžtingai. „Neturėtų būti jokių iliuzijų, kad taivaniečiai nusilenks Kinijos spaudimui“, – pernai spalį spaudos konferencijoje teigė ji. Naujametėje kalboje Taivano gyventojams politikė patvirtino, kad šalis išliks nepriklausoma, vedama laisvės ir demokratijos vertybių gins savo nacionalinį saugumą.
Taivano istorija banguota kaip ir 180 kilometrų pločio sąsiauris, skiriantis jį nuo didžiausios grėsmės ir buvusių namų. Santykiai su Kinijos Liaudies Respublika dabar įtempti, tačiau būta įvairių periodų. Iki 2016 m. valdžiusi Gomindano partija siekė pagerinti santykius su komunistine Kinija. 2015-aisiais buvo surengtas pirmasis viršūnių susitikimas – tuomet rankas Singapūre paspaudė tuometis Taivano prezidentas Ma Ying-jeou ir Kinijos Liaudies Respublikos lyderis Xi Jinpingas.
Tačiau Demokratinė pažangos partija (DPP), nuo 2016 m. turinti daugumą Taivano parlamente ir prezidento postą, šalies vairą suka tolyn nuo komunistinės Kinijos. „Partijos laikosi iš principo skirtingų pozicijų, – IQ aiškino Japonijos tarptautinio universiteto docentė Vida Mačikėnaitė. – Gomindanui vadovaujant matėme labai didelį suartėjimą su Kinija, beprecedenčius abiejų pusių vadovų susitikimus, tiesioginius skrydžius ir pašto siuntas, ko anksčiau niekada nebuvo. Atėjus DPP viskas pasikeitė ir santykiai su Kinijos Liaudies Respublika yra pagrindinė takoskyra Taivano politikoje.“
