ShutterstockPasaulio bankas skaičiavo, kad 2023 m. 108 valstybės priklausė vidutinių pajamų rėžiui – jų metinis vidutinis bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui siekė nuo 1,1 iki 13,8 tūkst. JAV dolerių. Šios valstybės sudarė apie 40 proc. pasaulio BVP, jose gyveno apie 75 proc. visos žmonijos populiacijos.
IQ redakcija rašo apie verslą, politiką, kultūrą ir kitus svarbiausius visuomenės reiškinius. Mes kuriame kokybišką ir išskirtinį turinį. Kviečiame mus palaikyti prenumeruojant mūsų žurnalą sau ar jums artimiems žmonėms mūsų prenumeratos svetainėje https://prenumeratoriai.lt/. Užsisakiusiems žurnalą metams – visas turinys iq.lt svetainėje nemokamas.
Tačiau per 50 metų išryškėjo kita tendencija. Valstybės, pasiekusios 10 proc. JAV BVP vienam gyventojui (pagal 2024 m. Pasaulio banko ataskaitą ši dalis siekė 8 tūkst. JAV dolerių), patenka į vidutinių pajamų spąstus. Nuo 1990-ųjų tik 34 vidutinių pajamų valstybės sugebėjo peršokti į aukštų pajamų lygį. Daugiau nei trečdalis šių sėkmės istorijų nutiko dėl ES integracijos politikos arba iki tol neatrastų naftos telkinių.
Lietuva, kaip ir Latvija, Estija bei Lenkija, yra tarp šių 34 valstybių – Pasaulio bankas Baltijos šalis ir Lenkiją traktuoja kaip aukštų pajamų valstybes. Tačiau Eurostato duomenys rodo, kad jau kelerius metus Baltijos šalių BVP vienam gyventojui nustojo artėti prie ES vidurkio (2024 m. Lietuvos BVP vienam gyventojui, išreiškus pagal perkamosios galios standartą, siekė 87 proc. ES vidurkio). Ar turėtume sunerimti?
