Vytis SnarskisKo reikia, kad apie iškeltas vestuves parašytų „The New York Times“? Įprastai žymios pavardės arba didelių puotai skirtų išlaidų, leidžiančių surengti išskirtinį renginį. Kartais neįprastos jaunavedžių meilės istorijos. O vienai amerikiečių porai nereikėjo nei to, nei kito – pakako įžadus duoti metavisatoje.
Tiesa, formaliai ši ceremonija nebuvo teisiškai įtvirtinta – porai vis tiek reikėjo parašais patvirtinti santuoką realiame gyvenime, dalyvaujant šventikui ar pareigūnui iš kūno ir kraujo. Tačiau tai – tik pavyzdys, kas mūsų gali laukti netolimoje ateityje. Tikėtina, kad po dešimtmečio tokios ceremonijos, kartu su daugybe kitų formalių aktų, bus teisiškai įtvirtintos ir virtualiojoje realybėje.
Štai Barbadosas, kol kas realybėje kitose valstybėse turintis mažiau nei 20 atstovybių, nusprendė įsilieti į metavisatas oficialiai – lapkritį paskelbta apie „Decentraland“ metavisatoje planuojamą atidaryti šalies ambasadą. Taip pat norima kelias ambasadas atverti ir kitose metavisatose. Jos atliks įprastas konsulines funkcijas, įskaitant elektroninių vizų išdavimą.
Seulas – kiek atsargesnis, tačiau irgi nenori praleisti galimybės ir pavėluoti į greitai važiuojantį naujų technologijų traukinį. Pietų Korėjos sostinė taps pirmuoju didmiesčiu, savo miesto valdžią perkėlusiu į atskirą metavisatą. 2026 m. planuojamas baigti projektas tiek miesto gyventojams, tiek jo svečiams siūlys įvairias paslaugas – nuo virtualaus apsilankymo pas merą, dokumentų tvarkymo iki kultūrinių pramogų, fintech inkubatoriaus ir kitų organizacijų. Seulas tikisi, kad taip pagerins viešųjų paslaugų teikimą miestiečiams ir tarsi praleidžia pro ausis teiginius, kad tam reikalinga įranga bus prieinama toli gražu ne visiems.
