„Užėjus į kavinę kartais pasitinka kraupus vaizdas – sėdi dešimt jaunų žmonių, atėjusių kartu, ir visi sukišę nosis į telefonus“, – kalbėdama su IQ pastebėjo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė Laima Bulotaitė.
Turbūt ne vienam yra tekę matyti panašių situacijų, ir ne tik kavinėse – viešajame transporte, restoranuose, prisėdus pakelėje ant suoliuko ar visai šeimai susirinkus svetainėje. Eurostato duomenimis, 2019 m. 94 proc. jaunimo (16–29 metų) ES internetu naudojosi kasdien, 92 proc. naršyti rinkosi ne kompiuterius, o mobiliuosius telefonus.
84 proc. apklausoje teigė besinaudojantys internetu naršyti socialiniuose tinkluose. Nenuostabu, kad jaunimas, užaugęs interneto amžiuje, socialiniais tinklais naudojasi kur kas dažniau nei vyresni gyventojai – 16–24 metų grupėje tokių buvo devyni iš dešimties, o 65–74 metų – vienas iš penkių.
Ar šie skaičiai reiškia, kad tampame priklausomi nuo socialinių tinklų? Amsterdamo universitetas dar 2015 m. atliko tyrimą ir jo išvadose spėjo, kad Europoje nuo socialinių tinklų yra priklausomi 5 proc. jaunų asmenų. 2018 m. panašiame tyrime, atliktame JAV, šis skaičius padidintas iki 10 proc.