ELTADėl visuomenininko Andriaus Tapino sukelto vadinamojo čekiukų skandalo į gėdos lentą įrašyta dešimtys politikų iš daugelio partijų, tačiau nė vienas meras net neprasitarė apie tai, kad turėtų atsistatydinti ar kitaip prisiimti atsakomybę.
Aukšti politikos standartai reikalautų, kad suklupę tarybos nariai atsisakytų mandatų ir vietą užleistų kitiems partijos sąraše, o merai ryžtųsi pirmalaikiams rinkimams ir taip pasitikrintų, ar tebeturi rinkėjų pasitikėjimą. Tačiau, išskyrus pavienius atvejus, iš savivaldybės politikų atsakomybės nereikalauja ir partijos. Tai rodo keletą dalykų. Piktnaudžiavimas savivaldybėse buvo taip plačiai paplitęs, kad net menko skaidrumo vėjelis kai kuriose jų nupūstų visą vietos politinį elitą. Antra, partijų poveikis įtakingiems merams gana ribotas – jie ir jų valdžios ištekliai labiau reikalingi partijoms nei partijos – merams.
Politikai dažnai teisinasi, kad darė kaip visi, tokia buvo tvarka. Turbūt labiausiai šokiravo Kauno miesto tarybos reglamentas. Tarybos nariai iš anksto gaudavo pinigus už veiklos išlaidas, o išmokų ataskaitose nieko nereikėjo pagrįsti čekiais ir sąskaitomis. Kaip suskaičiavo A. Tapinas, per ne visą kadenciją (iki 2023 m.) iš miesto biudžeto Kauno tarybos nariams buvo išmokėta 1,6 mln. eurų.
Visgi nuvažiuoti tūkstančiai kilometrų per karantiną, kai piliečiai buvo įkalinti namuose, kelia rimtų abejonių dėl politikų moralės. Nemažai jų knaisiojosi degalinių šiukšliadėžėse rinkdami kasos kvitus už degalus. Kiti pirko padangas savo „Porsche“, už mokesčių mokėtojų pinigus per atostogas vaišinosi Paryžiuje. Specialiųjų tyrimų tarnyba ir prokurorai aiškinsis, ar buvo piktnaudžiaujama, tikėtina, bus ir teismą pasiekusių bylų. Tema bus nagrinėjama ilgai.
