Vytis SnarskisSocialinių tinklų veikla primena per minų lauką autopilotu vairuojamą autobusą. Laikas perimti jo vairą.
Po rinkimus pralaimėjusio Donaldo Trumpo šalininkų surengto Kapitolijaus šturmo pasivijo ne mažiau šokiruojanti naujiena – socialiniai tinklai „Facebook“ ir „Twitter“ ištrynė tuomet dar prezidento pareigas ėjusio politiko paskyras.
Toks sprendimas suglumino net ir tuos, kas pernelyg nesižavėjo D. Trumpo išpuoliais tviteryje. Tarp tokių žmonių buvo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel – ji socialinių tinklų sprendimą pavadino pavojumi fundamentaliai žodžio ir saviraiškos laisvei. Jai pritarė Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas, kuris pareiškė, kad jokia privati bendrovė neturi teisės braižyti žodžio laisvės ribas.
Savo reputaciją bandžiusios gelbėti didžiosios technologijų bendrovės, atrodo, sukėlė dar daugiau nuogąstavimų dėl neigiamų jų veiklos padarinių. Greta melagienų ir konspiracijos teorijų platinimo, monopolinio dominavimo reklamos rinkose ir žalos tradicinei žiniasklaidai, o pastaruoju metu ir sumaišties finansų rinkose atsakymo prašosi esminis klausimas – ar šios privačios korporacijos neįgavo pernelyg daug teisių ir galių?
