DressXMetavisatose tikimasi sukurti ekonomines sistemas be korporacijų ir valstybių kontrolės, kuriose lemiamą žodį turėtų kūrėjai ir vartotojai.
2021 m. liepą vienas investicijų fondų nusipirko žemės sklypą už 900 tūkst. JAV dolerių (796 tūkst. eurų) ketindamas ten statyti prekybos centrą. Projektas jau išvydo dienos šviesą, tačiau kol kas jame atidarytos vos dvi drabužių parduotuvės ir kelios galerijos. Kodėl tiek mažai? Aptariamo investicijų fondo – „Republic Realm“ – specializacija yra skaitmeninės rinkos. Nupirktas žemės sklypas yra metavisatoje „Decentraland“. O drabužių parduotuvės „DressX“ ir „Tribute Brand“ yra kol kas vienos iš nedaugelio skaitmeninio pasaulio aprangos, kurią vilki avatarai ar realūs žmonės skaitmeninėse nuotraukose (žr. nuotr.), kūrėjų.
„Decentraland“ verslo modelis, kaip ir realiame pasaulyje, yra paremtas privačia nuosavybe ir prekių mainais. Nenuostabu, kad ribotą teritorijos plotą turinčioje metavisatoje, kurioje renkasi bendrauti trokštantys vartotojai, kyla ir nekilnojamojo turto (NT) kainos. Vienintelis skirtumas – čia vertė matuojama ne auksu, doleriais ar eurais, o kriptovaliutomis ir nekeičiamais žetonais (angl. non-fungible tokens, NFT).
Ši metavisata – tik viena iš daugybės jau esančių ir dar pasirodysiančių ateityje, tačiau turbūt jau dabar galima sutikti, kad jose visose NFT arba kita panaši blokų grandinės (angl. blockchain) principu veikianti valiuta bus pagrindinė ekonomikos infrastruktūra.
