ScanpixViena iš Vladimiro Putino iškilimo ir įsitvirtinimo Rusijos valdžios viršūnėje priežasčių tapo Antrasis Čečėnijos karas. Po 1999 m. daugiabučių Rusijoje sprogdinimų (su labai smarkiu Federalinės saugumo tarnybos (FSB) kvapu) pradėjęs tuomet faktiškai nepriklausomos Čečėnijos puolimą, V. Putinas susikūrė ryžtingo, naikintuvu skraidančio lyderio įvaizdį. Ilgainiui Kremlius sugebėjo „čečėnizuoti“ konfliktą (paversti jį esą pačių čečėnų pilietiniu karu) ir įtvirtinti ten sau lojalią valdžią.
„Karas prieš čečėnus buvo karo Gruzijoje, Krymo aneksijos ir galiausiai karo Ukrainoje pradžia. Jei būčiau čečėnas, dabar šaukčiau: „Prisiminkite, ką jūs darėte prieš 25 ar 30 metų, kai tai palietė mus, mes jums sakėme, šaukėme, kad Maskva ties mumis nesustos!“ – interviu „Laisvės radijui“ neseniai teigė autoritetingo Džeimstauno fondo analitikas Paulas Goble’as, beje, gerai žinomas ir Lietuvoje, kur apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordinu.
Optimistiškai nuteikiantys įvykiai
P. Goble’as yra vienas tų ekspertų, kurie neatmeta, kad V. Putino pradėtas karas su Ukraina gali atsiristi atgal į Kaukazą – paspartinti ne tik V. Putino režimo žlugimą, bet ir visos Rusijos subyrėjimą, o Kaukazas, turintis gilias kovos už nepriklausomybę tradicijas, gali vėl suliepsnoti.
